Jei kada nors gyvensime kitose planetose, turėsime sugalvoti veiksmingų ir tvarių būdų, kaip išgyventi. Tai reiškia, kad reiks auginti maistą, turėti vandens ir deguonies bei visus kitus daiktus, kuriuos turime Žemėje.

Todėl reikia sukurti savo dirbtines biosferas, kuriose galėtų gyventi žmonės kosmose ar kitose planetose – uždaras ekosistemas su savo deguonimi, augalais ir viskuo, ko mums reikia gyvybei palaikyti. Žemėje įvyko ambicingi to bandymai, įskaitant liūdnai pagarsėjusią „Biosferą 2“.

„Biosphere 2“ (biosfera 1 yra Žemė), kainavusi nuo 150 iki 200 mln. USD, yra dykumoje esanti tyrimų įstaiga Arizonoje, JAV, kuri tam tikrą laiką siekė būti uždara ekosistema, atkurianti daugybę Žemės aspektų.

1,27 hektarų ploto komplekse, pastatytame iš plieno ir stiklo, buvo uždaryta 3800 augalų ir gyvūnų rūšių su aštuoniais žmonėmis (keturiomis moterimis ir keturiais vyrais), kurie pasikliaudavo išaugintu maistu ir deguonimi, reikalingais išgyventi.

Planuota, kad projektas truks dvejus metus, tačiau nuo pat pradžių prasidėjo problemos.

Pirmoji uždara misija truko nuo 1991 m. rugsėjo 26 d. iki 1993 m. rugsėjo 26 d. Biosferos gyventojai buvo: gydytojas ir tyrėjas Roy Walford, Jane Poynter, Taber MacCallum, Mark Nelson, Sally Silverstone, Abigail Alling, Mark Van Thillo ir Linda Leigh.

Praėjus vos dviem savaitėms nuo misijos, viena iš gyventojos Jane Poynter ranka pakliuvo į ryžių kūlimo įrenginį, kuris nukirto vieno piršto galiuką. Biosferos gydytojas sugebėjo jį vėl prisiūti, tačiau netrukus nusprendė, kad jai reikia operacijos už kupolo ribų. Grįžusi vėliau tą dieną, pas ją buvo rasta atsargų, kurios pasirodė ne vienintelės slaptos atsargos, su kuriomis susidurs biosferos gyventojai.

Maistas sferoje augo nepakankamai greitai, kad išsimaitintų gyventojai, ir jie visi pradėjo netekti svorio. Pasėliai augo per lėtai ir buvo imlūs darbui. Pavyzdžiui, kavos krūmeliams prireikė kelių savaičių, kad užtektų vienam puodeliui kavos išvirti. Per kelis mėnesius jie buvo priversti įsiveržti į avarines maisto atsargas, apie kurias išorinis pasaulis nežinojo.

Apdulkintojai – kolibriai ir bitės – mirė, pridarydami dar didesnių ūkininkavimo problemų. Praėjus 10 mėnesių nuo projekto, patariamoji taryba paskelbė smerkiančią ataskaitą apie padėtį ir tai, kad dalyvaujantys nariai turėjo mažai mokslinės patirties. Tuomet patariamoji taryba pasitraukė.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (10)