JAV kuria unikalius palydovus - skirti susekti grėsmingiems Kinijos ir Rusijos ginklams, jau panaudotiems Ukrainoje ()
Jungtinės Valstijos išleis 1,3 mlrd. dolerių (1,28 mlrd. eurų) konstruoti moderniems palydovams, kurie bus labiau pritaikyti stebėti potencialius hipergarsinių raketų paleidimus, pirmadienį pranešė Pentagonas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV Gynybos departamentas informavo apie dvi naujas sutartis, pagal kurias hipergarsinių ginklų paleidimų aptikimo ir sekimo orbitinė sistema turėtų pradėti veikti iki 2025 metų.
Kosmoso plėtros agentūros direktorius Derekas Tournearas sakė, kad pagal šias sutartis bus pagaminti 28 palydovai. Naujoji orbitinė sistema turi smarkiai išplėsti ir sustiprinti Vašingtono gebėjimus atremti grėsmes, kylančias iš Rusijos ir Kinijos.
Abi šalys padarė reikšmingą pažangą kurdamos hipergarsinius ginklus, kuriuos sunkiau susekti ir numušti, nes jie gali manevruoti ore, kitaip negu įprastos balistinės raketos, skriejančios nuspėjama trajektorija. Praeitais metais Kinija išbandė, anot JAV pareigūnų, hipergarsinę raketą, o Rusija tokius ginklus naudojo per karą Ukrainoje.
„Rusija ir Kinija kūrė ir bandė hipergarsinius sklendžiančius aparatus – pažangias raketas, kurios yra nepaprastai manevringos“, – pirmadienį D.Tournearas sakė žurnalistams Pentagone.
„Šie palydovai konkrečiai skirti atremti kylančias naujos kartos grėsmes, kad galėtume aptikti ir sekti šiuos hipergarsinius manevruojančius aparatus, taip pat nuspėti jų smūgio tašką“, – aiškino jis.
Kongresas šiai programai skyrė papildomą finansavimą konkrečiam atsakui į problemas, kylančias Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, Kinijai spartinant savo kariuomenės plėtrą.
Hipergarsiniai ginklai gali išvystyti daugiau kaip penkių machų, tai yra penkis ar daugiau kartų didesnį nei garso greitį – maždaug nuo 6,1 tūkst. km per valandą. Tarpžemyninių raketų greitis daug didesnis, bet jų trajektorija nuspėjama, todėl jas lengviau perimti.
Pasak D. Tournearo, JAV iki šiol neturėjo palydovų, specialiai pritaikytų sekti šiuos manevruojančius hipergarsinius ginklus. Šiuo metu „turime ribotas galimybes šiuo sekimo aspektu“, pažymėjo jis, bet pridūrė, kad negalima sakyti, jog JAV tokių galimybių visiškai neturi.
Pareigūnas sakė, kad nauji palydovai leis Jungtinėms Valstijoms aptikti paleistas hipergarsines raketas ir jas sekti, netgi šiems aparatams keičiant kursą, apskaičiuoti jų skrydžio kryptį ir persiųsti šiuos duomenis priešraketinės gynybos sistemoms.
Sutartys buvo pasirašytos konsorciumams, vadovaujamiems Floridoje įsikūrusios bendrovės „L3Harris Technologies“ ir aerokosminių technologijų milžinės „Northrop Grumman“ Strateginių kosmoso sistemų padalinio.
Planuojama, kad „L3Harris“ pagamins 14 palydovų, kainuosiančių apie 700 mln. dolerių (690 mln. eurų), o „Northrop Grumman“ pagamins kitus 14 aparatų už maždaug 617 mln. dolerių (609 mln. eurų). Bendra programos vertė, įskaitant palydovų iškėlimą į kosmosą, skrydžių valdymą ir techninį palaikymą, sieks apie 2,5 mlrd. dolerių (2,47 mlrd. eurų).
D. Tournearas sakė, kad ši programa žymi JAV perėjimą prie didesnių, persidengiančių palydovų sistemų. Užuot naudojusios didesnius ir brangesnius palydovus, kurie gali veikti orbitoje 15 ar daugiau metų, Jungtinės Valstijos dabar turės daugiau pigesnių palydovų, kuriuos bus galima keisti maždaug kas penkerius metus.
Pasak pareigūno, viena šios sistemos palydovų grupė skries žemesnėje 1 000 km aukščio orbitoje, o kita bus laikoma už 10–20 tūkst. km nuo mūsų planetos paviršiaus, taip užtikrinant pastovesnį stebėsenos padengimą. D. Tournearas pridūrė, kad po pirmos 28 palydovų grupės tikriausiai bus paleista antroji, sudaryta iš maždaug 54 aparatų.
