Netikėta: prieš 2000 metų žmonės metalurgija užsiėmė net ir už poliarinio rato ()
Atrodo, kad medžiotojai-rinkėjai, gyvenę daugiau nei prieš 2000 metų šiaurinėje Skandinavijoje, geležies apdirbimu užsiėmė taip pat pažangiai, kaip ir toli į pietus esančios žemdirbių visuomenės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kasinėjimų metu dabartinės šiaurės rytų Švedijos teritorijoje aptiktos senovinės krosnys ir ugniavietės, kurias medžiotojai-rinkėjai naudojo metalo apdirbimui. Judrus gyvenimo būdas ištvermingoms žmonių grupėms, įsikūrusioms už poliarinio rato ar netoli jo, netrukdė organizuoti plataus masto geležies gamybą ir kurti metalinius daiktus, sako archeologė Carina Bennerhag iš Švedijos Liuleo technologijos universiteto.
Iš tiesų medžiotojai-rinkėjai, kurie dalį metų judėjo po šaltus, miškingus regionus, nusėtus ežerais ir pelkėtais plotais, akivaizdžiai keitėsi ištekliais ir žiniomis, susijusiomis su metalurgija, žurnale „Antiquity“ rašo tyrėjai.
Senovės medžiotojai-rinkėjai dviejose Švedijos vietovėse „tikriausiai gamino daugiau geležies ir plieno, o taip pat buvo labiau socialiai organizuoti ir sėslesni, nei manėme anksčiau“, – sako Liuleo archeologė ir bendraautorė Kristina Söderholm.
Daugelis tyrėjų mano, kad geležies apdirbimas yra didelių žemdirbių visuomenių pietvakarių Azijoje išradimas, atsiradęs daugiau nei prieš 3000 metų. Manoma, kad iš ten ši technologija paplito ir kitur, o galiausiai ją supaprastinta forma tarp 700 ir 1600 m. perėmė šiaurės Skandinavijos ir kitų Arkties regionų gyventojai.
Tačiau pastaraisiais metais šia nuomone suabejota. Vis daugiau įrodymų demonstruoja, kad senovės technologijas, įskaitant metalurgiją, palyginti anksti įvaldė ir nedidelės bendruomenės, sako Kembridžo universiteto archeologas Marcosas Martinónas-Torresas, kuris nedalyvavo C.Bennerhag komandos tyrimuose.
„Šis tyrimas ypač įžvalgus, nes metalas yra geležis, kuri paprastai metalurgijoje laikoma sudėtingesne nei varis ar auksas. O šie metalo gamintojai buvo medžiotojai-rinkėjai, ir istoriškai manoma, kad jie naudojo tik pagrindines technologijas. Be to, metalas rastas regione, į kurį technologijų istorijos šaltiniai dažniausiai nekreipia dėmesio“, – sako jis.
C.Bennerhag pirmą kartą vadovavo kasinėjimams Sangiso vietovėje. Tyrėjai aptiko stačiakampę geležies lydymo krosnį, sudarytą iš akmeninių plokščių karkaso, kurio viena pusė buvo atvira. Karkaso viduje ir iš dalies ant jo buvo pastatyta molinė šachta. Anot tyrėjų, karkase esančios skylės tarnavo kaip oro, pučiamo ant viduje degančių anglių, įleidimo angos, ir oras buvo tiekiamas tikriausiai iš plokščių akmenų pagamintomis dumplėmis.
Krosnies viduje rasta geležies rūdos kaitinimo aukštoje temperatūroje šalutinių produktų ir keraminio sienelių sluoksnio liekanų. Krosnies liekanų datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad geležis čia buvo gaminama maždaug 200–50 m.pr.m.e.
Teritorijoje 500 metrų aplink krosnį rasta keramikos fragmentų ir kitų medžiagų, datuojamų maždaug 500 m.pr.m.e. – 900 m. Tarp radinių yra daug žuvų kaulų ir mažiausiai trys ugnies duobės, kuriose buvo kaitinama ir rafinuojama krosnyje išgauta geležis. Duobėse tyrėjai rado kelis geležinius ir iš plieno pagamintus daiktus, bronzinę sagtį ir metalines atliekas su vario lašeliais ant paviršiaus – o tai leidžia manyti, kad Sangise buvo gaminami ir apdirbami skirtingi metalai.
Pasak tyrėjų, bronzinės sagties liejimo technika ir dekoratyvinis stilius primena metalinius dirbinius, rastus medžiotojų-rinkėjų gyvenvietėse šiaurės vakarų Rusijoje, datuojamose maždaug 2300 metų. Sangise rasti peiliai ir kiti metaliniai daiktai buvo sudaryti iš dviejų ar daugiau sluoksnių, buvo meistriškai suvirinti ir kai kuriais atvejais, siekiant padidinti jų tvirtumą, paveikti vieno iš dviejų rūšių kaitinimo procesų.
Kasinėjant antroje vietovėje – Vivungyje – aptiktos dviejų geležies lydymo krosnių liekanos, kuriose buvo geležies rūdos, šalutinių geležies gamybos produktų ir keraminių sienelių sluoksnių nuolaužų. Mokslininkai teigia, kad geležies gamyba Vivungio vietovėje prasidėjo apie 100 m.pr.m.e. Vivungyje neaptikta jokių įrodymų apie ugnies duobes, kuriose geležis būtų buvusi toliau gryninama.
Netoli Vivungio krosnių rastų gyvūnų kaulų datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad žmonės šioje vietoje maždaug nuo 5300 m. pr.m.e. iki 1600 jau mūsų eros metų gyveno ne kartą.
Įrodymų apie geležies gamybą pietų Skandinavijoje jau būta, ir radinių datos siekia daugiau nei 2000 metų. Taigi, panašaus senumo geležies dirbinių atradimai toliau į šiaurę yra prasmingi, sako Kipro instituto Nikosijoje archeometalurgas Thilo Rehrenas, nedalyvavęs naujajame tyrime. Preliminarus tyrimas rodo, kad geležies gamyba Rytų Azijoje taip pat prasidėjo daugiau nei prieš 2000 metų, priduria mokslininkas.
Parengta pagal „Science news“.
