Kinija kuria slaptą ir super galingą kosminį branduolinį reaktorių - 100 kartų viršija JAV, perspektyvos grandiozinės ()
Kinijos mokslų akademijos suprojektuotas dinaminis reaktorius gali generuoti vieną megavatą elektros galios – jis 100 kartų galingesnis nei panašus įtaisas, kurį NASA planuoja iki 2030 m. pastatyti ant Mėnulio paviršiaus – erdvėlaivių maitinimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pranešama, kad praėjusį lapkritį „South China Morning Post" paskelbė, jog Kinija iš tiesų kuria savo Mėnulio ir Marso misijoms galingą branduolinį reaktorių. Du projekte dalyvavę mokslininkai patvirtino, kad buvo baigtas mašinos prototipo inžinerinis projektas ir pastatyti kai kurie svarbūs komponentai.
Dabar „SpaceNews" pranešė, kad Kinijos mokslo ir technologijų ministerija atliko išsamų reaktoriaus veikimo įvertinimą. Tačiau leidinio cituojamos Kinijos žiniasklaidos priemonės nepaskelbė jokių techninių reaktoriaus detalių.
Galios pakanka 10 tarptautinių kosminių stočių energijos poreikiui, nurodė „Space". Anksčiau NASA vertinimas atskleidė, kad kompleksas gauna daugiausia 120 kilovatų elektros energijos.
Projektas centrinės valdžios pradėtas finansuoti 2019 m.
Tai didelis branduolinių kosminių misijų žingsnis į priekį.
Robotų misijos į išorines planetas „surenka" itin mažai saulės energijos, todėl saulės energijos gamyba tampa „nenaudinga“. Tokioms misijoms branduoliniai reaktoriai siūlo efektyvų elektros galios lygį.
Kinija pastaraisiais metais aktyviai siekė plėsti savo giluminio kosmoso pajėgumus, kurdama kriogenines raketas, daugkartinio naudojimo paleidimo įrenginius ir suborbitinius erdvėlaivius. Ji taip pat turi didelę patirtį kosminių misijų metu naudojant branduolinę energiją.
Pavyzdžiui, „Chang'e 3" Mėnulio nusileidimo aparatas naudoja plutoniu varomą branduolinį generatorių, kad išgyventų šaltą dviejų savaičių mėnulio naktį.
2019 m. vyresnysis Kinijos kosmoso tyrimų pareigūnas Wu Weiren, naujai įkurtos Tiandu giluminio kosmoso tyrimų laboratorijos direktorius, paragino plėtoti branduolinę energiją kosmose, kad ji atitiktų būsimos misijos reikalavimus.
Kinijos misijos pasiūlymai, naudojant tiekti energiją varikliui branduolinį kosminį reaktorių, apima į „Voyager“ panašias misijas. „Scientia Sinica Technologica" paskelbtas išankstinis tyrimas atskleidžia šalies planą pasiekti Neptūno orbitą aparatu, varomu branduoliniu reaktoriumi.
JAV turi sparčiau judėti.
NASA ir aviacijos pramonės ekspertai praėjusiais metais per vyriausybės posėdį perspėjo, kad JAV turi veikti greitai, jei nori neatsilikti.
„Strateginiai konkurentai, įskaitant Kiniją, agresyviai investuoja į įvairias kosmoso technologijas, įskaitant branduolinės energijos varomąją jėgą", – per posėdį, sakė NASA vyresnioji patarėja biudžeto ir finansų klausimais Bhavya Lal. „Jungtinės Valstijos turi judėti sparčiai, kad išliktų konkurencingos ir būtų pasaulinės kosmoso bendruomenės lyderės.
Anksčiau NASA aptarė, kaip branduolinės elektrinės varomosios sistemos galėtų labiau paspartinti įgulos misijas į Marsą, nei naudojant tradicines chemines raketas. „Branduolinės elektrinės varomosios sistemos pagreitina erdvėlaivius ir gali paspartinti Marso misiją, panaudodamos tik dalį didelės traukos sistemų raketinio kuro", – teigė NASA.
Vasario mėn. Tarptautinės atominės energijos agentūros internetiniame seminare viešojo ir privataus sektorių tarptautinių ekspertų grupė patvirtino, kad branduolių reaktorių pažanga bus būtina kelionėms į giliąją erdvę. Branduolinė energija galėtų „tiekti elektrą laive esančioms sistemoms ir prietaisams bei užtikrinti Saulės sistemos dangaus kūnuose nuolatinį žmogaus buvimą".
„Branduolinės technologijos jau seniai vaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį svarbiose kosminėse misijose“, – sakoma TATENA generalinio direktoriaus pavaduotojo ir Branduolinės energijos departamento vadovo Michailo Chudakovo pranešime. „Tačiau būsimos misijos gali pasikliauti branduolinėmis sistemomis, kad būtų galima pritaikyti daug platesnį spektrą. Mūsų kelias į žvaigždes eina per atomą".
Šiuo metu NASA, DARPA ir Gynybos departamentas vykdo branduolinius projektus.
Autoriai: Vigmantas Balevičius