[Išsami tema] Mirtis kosmose: štai kas nutiktų žmogaus kūnui tolimose kosmoso platybėse (Video)  ()

Kadangi kelionės į kosmosą pramoginiais tikslais tampa labai realia galimybe, gali ateiti laikas, kai atostogauti ar galbūt net gyventi keliausime į kitas planetas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Komercinės erdvės bendrovė „Blue Origin“ jau pradėjo siųsti klientus į suborbitinius skrydžius. Tuo tarpu, Elonas Muskas tikisi įkurti bazę Marse.

Tai reiškia, kad turime pradėti galvoti ne tik kaip gyventi kosminėje erdvėje ir kitose planetose, bet ir apie tai, kas nutiks, jei kas nors ten mirs.

Po mirties čia, Žemėje, žmogaus kūnas pereina keletą irimo etapų. Jie buvo aprašyti dar 1247 m. Song Ci knygoje, iš esmės pirmame teismo medicinos vadove.

Pirmiausia kraujas nustoja tekėti ir pradeda kauptis dėl gravitacijos, o šis procesas žinomas kaip livor mortis. Tada kūnas atvėsta iki algor mortis, o raumenys sustingsta dėl nekontroliuojamo kalcio kaupimosi raumenų skaidulose. Tai yra rigor mortis. Toliau fermentai, baltymai, pagreitinantys chemines reakcijas, ardo ląstelių sieneles, išskirdami jų turinį.

Tuo pačiu metu mūsų žarnyne esančios bakterijos pasklinda po visą kūną. Jos „suryja“ minkštuosius audinius – tai vadinama puvimu, o jų išskiriamos dujos sukelia organizmo paburkimą. Rigor mortis fazė baigiasi, nes sunaikinami raumenys, skleidžiamas stiprus kvapas ir suardomi minkštieji audiniai.

Šie irimo procesai yra vidiniai veiksniai, tačiau yra ir išorinių veiksnių, turinčių įtakos irimo procesui, įskaitant temperatūrą, vabzdžių aktyvumą, kūno užkasimą ar apvyniojimą, ugnies ar vandens buvimą.

Mumifikacija, kūno išdžiūvimas arba išsausėjimas, vyksta sausomis sąlygomis, kurios gali būti karštos arba šaltos.

Drėgnoje aplinkoje be deguonies gali susidaryti adipocera, kur vanduo gali sukelti riebalų suskaidymą į vaškinę medžiagą hidrolizės metu. Ši vaško danga gali veikti kaip barjeras ant odos, kad apsaugotų ir užkonservuotų ją.

Tačiau daugeliu atvejų minkštieji audiniai galiausiai išnyk ir liks tik skeletas. Šie kietieji audiniai yra daug atsparesni ir gali išgulėti tūkstančius metų.

O kaip mirtis kosmose?

Na, kitose planetose esanti skirtinga gravitacija tikrai paveiks livor mortis stadiją, o gravitacijos trūkumas plūduriuojant erdvėje reikš, kad kraujas nesikaups.

Atvirame kosmose, kosminio kostiumo viduje vis tiek įvyks rigor mortis, nes tai yra kūno funkcijų nutraukimo rezultatas. O bakterijos iš žarnyno vis tiek sudorotų minkštuosius audinius. Tačiau šioms bakterijoms reikia deguonies, kad jos tinkamai funkcionuotų, todėl ribotas oro tiekimas žymiai sulėtintų procesą.

 

Mikrobai iš dirvožemio taip pat padeda skaidyti kūną, todėl bet kokia planetos aplinka, kuri slopina mikrobų veikimą, pvz., ekstremalus sausumas, pagerina minkštųjų audinių išsaugojimo tikimybę.

Irimas sąlygomis, kurios taip skiriasi nuo Žemės aplinkos, reiškia, kad išoriniai veiksniai būtų sudėtingesni, pavyzdžiui, su skeletu. Kai esame gyvi, kaulas yra gyva medžiaga, susidedanti iš organinių medžiagų, tokių kaip kraujagyslės ir kolagenas, ir neorganinių medžiagų kristalinėje struktūroje.

Paprastai organinis komponentas suyra, todėl skeletai, kuriuos matome muziejuose, dažniausiai yra neorganinės liekanos. Tačiau labai rūgščiame dirvožemyje, kurį galime rasti kitose planetose, gali atsitikti atvirkščiai ir neorganinis komponentas gali išnykti, palikdamas tik minkštuosius audinius.

 

Žemėje žmonių palaikų irimas yra subalansuotos ekosistemos dalis, kurioje maistines medžiagas perdirba gyvi organizmai, tokie kaip vabzdžiai, mikrobai ir net augalai. Įvairių planetų aplinka nepritaikyta, kad mūsų kūnai būtų panaudoti taip pat efektyviai. Vabzdžių ir žvėrių nėra kitose mūsų sistemos planetose.

Tačiau sausos, į dykumą panašios Marso sąlygos gali reikšti, kad minkštieji audiniai išdžiūtų, o vėjo nešamos nuosėdos ardys skeletą taip, kaip matome čia, Žemėje.

Temperatūra taip pat yra pagrindinis irimo veiksnys. Pavyzdžiui, Mėnulyje temperatūra gali svyruoti nuo +120°C iki -170°C. Todėl kūnai gali turėti karščio sukeltų pokyčių ar užšalimo pažeidimų.

Tačiau palaikai vis tiek atrodys „šviežiai“, nes neįvyks visas irimo procesas, kurį matome čia, Žemėje. Galbūt reikėtų rasti naują laidojimo praktikos formą, kuri neapimtų didelių energijos poreikių kremavimui ar kapų kasimui atšiaurioje, nesvetingoje aplinkoje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(6)
(7)
(-1)

Komentarai ()