[Žinios trumpai] Kodėl į Mėnulį negalima skraidyti bet kada, kad ir kiekvieną dieną? Turi būti išpildyta viena ypatinga sąlyga ()
Kosminės raketos paleidimo „langas“ yra labai svarbus visos misijos sėkmei.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Svarbiausias praėjusios savaitės kosmoso tyrinėjimo įvykis buvo numatomas kosminės sistemos paleidimas, kuris turėjo pasiųsti erdvėlaivį į orbitą aplink Mėnulį. Tačiau dėl techninių problemų startas buvo atidėtas iki naujo „lango“ atsidarymo. Taigi, kas yra paleidimo „langas" ir kodėl raketa bet kuriuo metu negali skristi į Mėnulį, aiškina „The Conversation".
„Artemis 1" misija, kurios metu erdvėlaivis „Orion" apskris aplink Mėnulį, buvo nukelta į 2022 m. spalį. NASA teigė, kad šiuo laikotarpiu turėtume tikėtis naujo paleidimo „lango", kad būtų galima sėkmingai paleisti raketą.
Paleidimo „langas" yra laikotarpis, per kurį kosminė raketa greičiausiai gali pasiekti savo tikslą, šiuo atveju pasiųsti erdvėlaivį į Mėnulį. Šiuo momentu Mėnulis turėtų būti kuo arčiau Žemės.
Būtent todėl po nesėkmingo starto rugsėjo 3 dieną kitas paleidimo „langas" atsivers tik po mėnesio, nes Mėnulis arčiausiai Žemės priartėja maždaug kas 28 dienas. Kadangi didžioji erdvėlaivio skrydžio kreivė priklauso ir nuo Žemės, ir nuo Mėnulio, todėl mokslininkams reikia tiksliai apskaičiuoti teisingą Žemės, Mėnulio vietą ir raketos skrydžio trajektoriją.
Panaši istorija buvo ir paleidus „Webb" kosminį teleskopą, kuris į kosmosą pakilo praėjusių metų gruodžio 25 d. Tuomet NASA ekspertai paleidimo „langą" parinko taip, kad kosminis teleskopas neatsitrenktų į Mėnulį, o pasiektų savo tikslą už pusantro milijono kilometrų nuo mūsų.
Svarbu žinoti, kad NASA kosminių raketų paleidimo vėlavimai, kaip atsitiko su „Space Launch System“ raketa, nėra vadinami „atšaukimais", o veikiau „išvalyta misija". Šis žymėjimas datuojamas kosminio amžiaus pradžia, kai raketos paleidimo duomenys buvo su kreida rašomi ranka ant lentos, o jei buvo perkeliami, tada viskas, kas parašyta, būdavo ištrinta.
Be to, NASA terminą „atšaukta misija" naudoja tik tada, kai toks kosminis projektas niekada nebus įgyvendintas. Pavyzdžiui, tai susiję su Tarptautinės rentgeno observatorijos rentgeno kosminio teleskopo paleidimu, kuris buvo planuotas dar 2021 m., tačiau darbai buvo sustabdyti dar observatorijos kūrimo etape.
NASA taip pat vartoja terminą „apribota misija" arba „pensininkas". Tai taikoma tokiems kosmoso projektams, kurie truko tam tikrą laiką, bet tada jų įgyvendinimas buvo sustabdytas. Paimkime, pavyzdžiui, „Apollo" programą.
Tuo pačiu terminas „nutraukta misija" nereiškia pagrindinės kosmoso programos pabaigos, o tik tą atvejį, jei pasitraukia vienas iš šio projekto dalyvių. NASA naudos šį terminą, jei Rusija paliks TKS projektą, tačiau pati stotis dirbs toliau.
