Ar Egiptas visada buvo dykuma? ()
Kai išgirstate žodį „Egiptas“, kokie vaizdiniai pirmiausia šauna į galvą? Milžiniškos piramidės, sfinksas, aukso lobiai ir daug daug smėlio? Tačiau atsižvelgiant į tai, kad klimatas ir kraštovaizdis laikui bėgant gali kisti ir kad žmonės linkę keisti natūralią aplinką – ar senovės Egiptas tikrai buvo dykuma? Ir ar Egiptas vis dar turėtų būti laikomas dykuma šiandien?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atsakymas paprastas – ne. Ne visas Egiptas – tiek senovės, tiek šiuolaikinis – gali būti laikomas dykuma. Netoli Nilo upės esančios vietovės paprastai būna vešlesnės, o egiptiečiai – tiek senovėje, tiek dabar – turėjo ir tebeturi klestinčią žemdirbystės sistemą. Tačiau Egipto istorijoje aplinka keitėsi, o 1960–1970 m. pastačius Asuano užtvanką, kraštovaizdis labai pasikeitė.
Kai kurios Egipto vietovės, kurios dabar yra dykumos, praeityje buvo drėgnesnės. Vienas garsus pavyzdys – Gilf Kebiro plynaukštėje pietvakarių Egipte esantis „Plaukikų urvas“. Šiandien ši vietovė yra labai sausringa, tačiau prieš tūkstančius metų ji buvo drėgnesnė, o kai kuriuose šios vietovės urvuose rastuose piešiniuose, pasak Britų muziejaus, vaizduojami plaukiojantys žmonės.
Britų muziejus pažymi, kad šis uolų menas sukurtas prieš 6000–9000 metų. Tačiau šis drėgnesnis laikotarpis baigėsi maždaug prieš 5000 metų – ir nuo to laiko Egipto dykumos išliko gana panašios į dabartines, sako Jeilio universiteto klasikinės istorijos profesorius Josephas Manningas.
Dėl Asuano užtvankos kai kurios pietų Egipto vietovės buvo užtvindytos, todėl susidarė nemažas Nasero ežeras. Daugeliui žmonių – ypač šiuolaikinių nubų – teko persikelti, o kai kurios archeologinės vietovės atsidūrė po vandeniu.
Užtvankos statyba taip pat sustabdė natūralius Nilo potvynius. Sukūrus Nasero ežerą, kai kuriose pietų Egipto vietovėse taip pat atsirado daugiau drėgmės ore, pažymi J.Manningas.
Dėl užtvankos Nilo potvyniai tapo nebe tokiais intensyviais. Tyrimai rodo, kad bronzos amžiuje (apie 3300–1200 m.pr.m.e.) Nilo potvyniai buvo didesni nei geležies amžiuje (apie 1200–400 m.pr.m.e.), ir šie mažesni potvyniai vykdavo maždaug iki pat užtvankos pastatymo.
Bronzos amžiuje Nilo upės lygis buvo aukštesnis, todėl apie 2500 m.pr.m.e. (kai Gizoje buvo statomos piramidės) dabar jau išnykusi Nilo upės atšaka buvo prie pat piramidžių ir leido laivais atgabenti medžiagas į vietovę, kas smarkiai palengvino piramidžių statybą.
Senovės egiptiečiai, gyvenę prie Nilo, tam tikra prasme laikė save gyvenančiais Nilo Slėnio saloje, o dykumos jiems buvo tarsi didžioji jūra, Sakė Amerikos Rytų tyrimų centro direktorius Pearce'as Paulas Creasmanas.
Daugelyje senovės Egipto mitų kalbama apie tai, kad dievai, žemės ir tautos kyla iš pirmapradžių vandenų, teigia jis.
Parengta pagal „Live science“.
