[Žinios trumpai] ESO užfiksavo kaip kažkas vingiuoja Saulės paviršiumi: skelbiamas įspūdingas video (Video) ()
Europos kosmoso agentūros (ESA) „Solar Orbiter" zondas aptiko kažką keistesnio – ir šaunesnio – nei įprasta: milžinišką „gyvatę", slystančią Saulės paviršiumi, kuri galėjo būti milžiniško įvykio pirmtakas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Solar Orbiter" užfiksavo „gyvatę" rugsėjo 5 d., kai ji artėjo prie Saulės, kad būtų galima pamatyti iš arčiau.
ESA parodė tai kaip vaizdo įrašą, o iš tikrųjų tai daugybė vaizdų, nufotografuotų per tris valandas, lygiais laiko intervalas.
Trys valandos, per kurias reikia įveikti Saulės paviršių, o tai reiškia, kad „gyvatė" skriejo stulbinančiu 170 km per sekundę greičiu, teigia mokslininkai. Žemėje tokiu greičiu galima apskristi per kelias minutes visą planetą.
Tai, kas iš tikrųjų vingiuoja Saulės paviršiuje, yra vėsesnių jos atmosferos dujų vamzdžio formos darinys, slenkantis Saulės magnetiniu lauku. Tačiau kai sakome „vėsesnių", tai yra santykinė išraiška – tos dujos egzistuoja plazmos pavidalu, perkaitintos medžiagos būsenos.
Saulės atmosferoje, kuri gali įkaisti daugiau nei milijoną laipsnių, dujos praranda išorinius elektronus ir tampa elektriškai įkrauta plazma, todėl jas gali veikti magnetiniai laukai. Čia plazminė gyvatė skrieja palei magnetinės linijos siūlą, apimantį didelę Saulės paviršiaus dalį.
„Plazma teka iš vienos pusės į kitą, bet magnetinis laukas iškreiptas", – aiškino Mullardo kosmoso mokslo laboratorijos astrofizikas Davidas Longas, tiriantis gyvatę. „Taigi jūs matote šį krypties pasikeitimą, nes mes žiūrime į susuktą struktūrą".
Įdomu tai, kad gyvatė susidarė aktyvame Saulės regione, kuris netrukus išsiveržė į jos vainikinę dalį ir išskyrė milijardus tonų plazmos. Remiantis „Solar Orbiter" duomenimis, tai buvo vienas intensyviausių kada nors užfiksuotų išsiveržimų.
Taigi yra tikimybė, jog gyvatė buvo didžiulio išsiveržimo pirmtakas, todėl reiškinys dar labiau intriguoja. D. Longas ir jo kolegos tiria šią galimybę, o jų išvados gali padėti išsiaiškinti nepastovų aktyvumą Saulės paviršiuje.
