[Žinios trumpai] Nuostabus vaizdas: „Hubble“ teleskopas užfiksavo žvaigždės gimimo pirmąjį etapą ()
Naujoje fotografijoje matyti tankus dujų ir dulkių debesis, kuris netrukus virs jauna žvaigžde.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Hubble" kosminis teleskopas nufotografavo tankų dujų ir dulkių debesį, vadinamą CB 130-3. Šis kosminis objektas įvardijamas tankiuoju branduoliu ir yra Gyvatės žvaigždyne 650 šviesmečių atstumu nuo mūsų. Tankaus debesies fone taip pat galite pamatyti tūkstančius kitų jau ryškiai šviečiančių žvaigždžių, rašo „Universe Today".
Naujų žvaigždžių gimimo procesas yra kupinas daugelio paslapčių, kurias astronomai dar turi atskleisti. Nauja „Hubble" teleskopo fotografija rodo tankią dujų ir dulkių sankaupą, kurioje jau yra būsimos žvaigždės „embrionas". Ši koncentruota šerdis yra erdvės regione, kuriame iš didelių dujinių ūkų nuolat gimsta naujos žvaigždės.
Žvaigždės atsiradimas yra ilgas procesas, o tokie tankūs branduoliai yra tik jo dalis. Viskas prasideda daug anksčiau nei šie objektai atsiranda dujų ir dulkių gumuluose, vadinamuose ūkais. Tokius ūkus gali paveikti supernovų sprogimų smūginės bangos, kurios juos suplėšo, sudarydamos medžiagų, vadinamų šerdimis, gumulėlius.
Šių objektų viduje visa medžiaga susisuka ir atsiduria centre, tai yra, ji susikoncentruoja vienoje vietoje. Kai taip nutinka, padidėja slėgis ir temperatūra, o kai susikaupia medžiagos pakankamai, susiformuoja protožvaigždė. Priklausomai nuo sukauptos materijos masės, protožvaigždės susidarymo procesas gali užtrukti iki 1000 metų. Po pasirodymo protožvaigždė, kuri dar nėra visavertė žvaigždė, dar kelis šimtus tūkstančių metų toliau ištraukia materiją iš savo tankios šerdies.
Būsimoji žvaigždė pirminėje būsenoje gali išbūti kelis šimtus milijonų metų, tačiau ilgainiui temperatūra ir slėgis tampa tokie aukšti, kad jos šerdyje prasideda termobranduolinė reakcija. Tai naujos visavertės žvaigždės gimimo akimirka.
CB130-3 yra vienas iš daugelio tankių branduolių, kuriuos stebi astronomai, norėdami suprasti žvaigždžių formavimosi detales. Mokslininkai jau žino, kad šio debesies viduje yra žvaigždinis gemalas, kuris ilgainiui turėtų tapti į saulę panašia žvaigžde.
Tokie objektai turi įdomių cheminių savybių. Juose esančios molekulės yra ypač įdomios stebint storus dujų ir dulkių debesis, kuriuose susidaro žvaigždės, cheminę sudėtį.
Pagal šias molekules atsekami cheminiai elementai protoplanetiniuose diskuose, ypač sudėtingi organiniai junginiai, kurie galiausiai gali turėti įtakos gyvybės formavimuisi.
Beje, kaip išsiaiškino mokslininkai, CB130-3 tankis ne visur vienodas. Jis yra daug mažesnis pakraštyje ir stipriai didėja arčiau centro. Dėl didelio medžiagos tankumo sunku suprasti, kas vyksta branduolio viduje.
