Protingiausi pasaulio gyvūnai – kai kurių gebėjimai tikrai gali apstulbinti (Video) ()
Visi gyvūnai – nuo skruzdėlių iki dramblių – priima sprendimus. Tačiau kai kurie gyvūnai ypač stebina žmones savo mąstymo gebėjimais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Knygos „Animal Wise“ autorė Virginia Morell sako, kad gyvūnai išvysto tam tikrus intelektinius gebėjimus, kad galėtų susidoroti su natūralioje aplinkoje pasitaikančiomis problemomis. Sunku surasti vieną metriką, kuri parodytų gyvūnų intelektą, todėl naudojami keli kriterijai – smegenų dydis, žodynas, socialiniai įgūdžiai ir panašiai.
Štai keletas gyvūnų, kurie stebina žmones savo mąstymo gebėjimais:
Šimpanzės pasižymi geresne nei žmonės atmintimi
Jauna šimpanzė užduotį, kurios metu reikėjo atsiminti atsitiktinai parodytų skaičių eilės tvarką, įvykdė geriau nei tą pačią užduotį atlikinėjantys žmonių vaikai.
Šimpanzės taip pat yra laikomos intelektualiais gyvūnais dėl savo įrankių gamybos įgūdžių (primatologas Fransas De Waalas pažymi, kad šimpanzės buvo pastebėtos iš lazdų gaminančios ietis ) ir mokėjimo bendrauti gestų kalba.
Ožkos turi puikią ilgalaikę atmintį
Ožkos nustebino mokslininkus greitai išsprendusios mechaninį galvosūkį, kurį įvykdžius atsidarydavo dėžutė su vaisiumi.
Ožkos šią užduotį prisiminė ir po 10 mėnesių – o tai rodo, kad jos turi „puikią ilgalaikę atmintį“, – teigia viena iš tyrimo autorių daktarė Elodie Briefer.
Drambliai gali dirbti kartu
Drambliai yra dideli gyvūnai, turintys dideles smegenis. Jie laikomi protingais dėl keleto priežasčių: jie turi neįtikėtiną atmintį ir, atrodo, geba užjausti.
Pasak Kembridžo universiteto tyrėjo Joshua Plotniko, drambliai spręsdami galvosūkius bendradarbiauja. Vieno eksperimento metu drambliai turėjo tempti dvi virves vienu metu, kad prisitrauktų maistą. Tam reikėjo bendradarbiauti – nes vienas dramblys vienu metu galėjo traukti tik vieną virvę.
Papūgos gali ne tik atkurti žmonių kalbos garsus
Visi žinome, kad papūgos gali atkartoti žmonių žodžius – tačiau kai kurios jų netgi supranta šių žodžių reikšmę.
Įspūdingiausias šio gebėjimo pavyzdys – Afrikos pilkoji papūga Alexas, kuris pažino spalvas ir formas bei buvo išmokęs daugiau nei 100 angliškų žodžių. Jį mokė Brandeiso universiteto ir Harvardo universiteto lyginamoji psichologė Irena Pepperberg.
Prieš I.Pepperberg atliekant novatorišką darbą su Alexu, mokslininkai nesitikėjo, kad koks nors paukštis galėtų išmokti bendrauti su žmonėmis.
Pateiktame vaizdo įraše galima išgirsti, kaip Aleksas atsakinėja į skirtingus klausimus apie tuos pačius objektus – o tai, pasak I.Pepperberg, „rodo, kad jis tikrai supranta, ką tie klausimai reiškia“.
Delfinai gali atpažinti save veidrodyje
Jei mokslininkai smegenų dydį naudotų kaip „intelekto“ rodiklį, delfinai pagal intelektą būtų „antri po šiuolaikinių žmonių“, teigia neurologijos ir elgesio biologijos lektorė Lori Marino.
2012 m. L. Marino sakė: „Šie žinduoliai atpažįsta save veidrodyje ir turi socialinio identiteto jausmą. Jie bendrauja su kitais delfinais ir supranta apie jų sveikatą ir jausmus taip greitai, lyg būtų sujungti tarpusavyje“.
Remiantis 2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, delfinai gali atpažinti save veidrodyje būdami jau maždaug septynių mėnesių amžiaus – teigiama, kad žmonės tai gali padaryti tik sulaukę bent vienerių metų.
V.Morell taip pat nurodė, kad delfinai gali „mėgdžioti žmogų“ – o tai yra reikalauja „kognityvinių sugebėjimų“.
Naujosios Kaledonijos varnos supranta ryšį tarp veiksmo ir pasekmės
Ankstesni tyrimai parodė, kad varnos (kartu su kovais ir kėkštais) yra protingiausi paukščiai. Pavyzdžiui, varnų rūšis, gyvenanti Ramiojo vandenyno Naujosios Kaledonijos saloje, turi sugebėjimą suprasti ryšį tarp veiksmo ir pasekmės, kuris prilygsta 5–7 metų vaiko sugebėjimams.
Šunys gali atskirti žodžius
Vienas protingiausių šunų pasaulyje (arba bent jau turintis įspūdingiausią žodyną) yra borderkolis, vardu Rikas. Rikas žino daugiau kaip 200 daiktų pavadinimų – jis gali surasti daiktą tarp daugelio kitų vos vieną kartą išgirdęs jo pavadinimą.
2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad šunys geba atskirti savo šeimininko gimtąją kalbą nuo užsienio kalbos – gimtąją kalbą jie supranta pagal tai, kaip ji skamba, nes eksperimente nebuvo naudojami jokie šunims jau žinomi žodžiai.
Katės yra nepriklausomos
Kates tirti sunkiau nei šunis, nes jos nemėgsta dalyvauti eksperimentuose. Tačiau šis nesidomėjimas savaime gali būti jų sumanumo požymis.
„Skirtingai nuo šunų, kurie yra bandos gyvūnai, katės gali pasirūpinti savimi pačios. O ekspertai tvirtina, kad kačių smalsumas, kurį slopina atsargus elgesys, taip pat liudija apie jų aukštą intelektą“, – teigia medicinos sociologė Joana Liebmann-Smith.
Parengta pagal „Insider“.
