Aptikę 120 mln. metų senumo fosiliją paleontologai išsiaiškino ypatingą evoliucijos sutapimą: ką bendro turi dinozaurai ir šiuolaikiniai paukščiai (Foto, Video) ()
Po atsiskyrimo nuo dinozaurų paukščiai ne vieną milijoną metų išlaikė tam tikrus dinozaurams būdingus bruožus, teigiama neseniai atlikto tyrimo išvadose. Tai išsiaiškinti padėjusios analizės autoriai – mokslininkai iš Stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto (IVPP) prie Kinijos mokslų akademijos ir Fieldo gamtos istorijos muziejaus Čikagoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal 120 mln. metų senumo fosiliją mokslininkai atliko išnykusios paukščių genties Yuanchuavis kompsosoura atstovo rekonstrukciją ir ją išanalizavę nustatė, kad paukštis turėjo daugybę dinozaurams, iš kurių yra kildinamas, būdingų bruožų. Fosilija pateikė įžvalgų ir apie kranialinę kinezę – vieną pagrindinių šiuolaikinių paukščių kaukolės savybių“.
Atliktam tyrimui skirta publikacija neseniai pasirodė žurnale „eLife.
Daugelis šiuolaikinių paukščių turi vadinamąsias kinetines kaukoles. Tai reiškia, kad viršutinė jų snapo dalis juda nepriklausomai nuo tos kaukolės dalies, kurioje yra smegenys. Šį mobilumą įgalina dvi kaukolės kaulų sekos, einančios nuo užpakalinės kaukolės dalies iki jos priekio, viena – išilgai žandų, o kita – išilgai gomurio. Šios tarpusavyje susijusių kaulų sekos padeda perduoti impulsus iš užpakalinės kaukolės dalies į snapą ir inicijuoti judesius.
„Vis dar nežinome, kuri kaulų seka paukščiams evoliucionuojant susiformavo ir atsiskyrė pirmoji. Nežinome net ar jos visos susiformavo kartu, – aiškina vienas iš tyrimo vadovų, IVPP profesorius Wangas Minas. – Tyrinėjant dinozaurus ir seniausius paukščius, kuriems priskirtinas ir šis Enantiornithes grupės atstovas Yuanchuavis, pavyko išsiaiškinti, kad šios kaulų sekos nėra susijusios arba per jungtis su kitais kaulais yra užfiksuotos vienoje vietoje, todėl daugelis judesių yra neįmanomi.“
„Ši fosilija leidžia susiaurinti laiko tarpą, per kurį galėjo išsivystyti snapo judėjimą, arba kinezę, įgalinantys komponentai, ir nustatyti, kurioje paukščių šeimos medžio vietoje tai atsitiko. Dabar jau turime įrodymą, kad ankstesniu paukščių evoliucijos etapu šito neįvyko“, – nurodė vienas iš tyrimo bendraautorių, IVPP profesorius Thomas Stidhamas.
Yuanchuavis – tai egzempliorius iš išnykusios paukščių grupės, kurios pavadinimą Enantiornithes būtų galima išversti kaip „kitokie paukščiai“. Grupė taip pavadinta dėl esminių jos atstovų ir dabartinių paukščių skeletu skirtumų. Enantiornithes išnyko kreidos periodo pabaigoje, kilus dinozaurų amžiaus pabaigą žyminčiai masinio išnykimo bangai.
Pasitelkę kompiuterinės tomografijos metodu gautus didelės raiškos atvaizdus, mokslininkai sugebėjo identifikuoti, atskirti ir surinkti visus kaukolės kaulus ir sukurti trimatę rekonstrukciją. Atliktas darbas leido išsiaiškinti daugybę anatominių ankstyvųjų paukščių savybių, apie kurias anksčiau nežinota. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Yuanchuavis turėjo ir dinozaurams, ir paukščiams būdingų bruožų: jo kūnas ir sparnai, kaip paukščių, buvo apaugę plunksnomis, bet nejudamas gomurys ir snukis – iš dinozaurų perimtas paveldas.
Vardijant primityviuosius Yuanchuavis būdingus bruožus, tenka paminėti sandūras tarp smilkinių ir už akių esančios srities kaulų, būdingas ne tik dinozaurams, bet ir krokodilams, driežams ir gyvatėms (vadinamoji diapsidinė struktūra). Šios jungtys tarytum užrakina vieną iš Yuanchuavis kaulų sekų, nors mums įprastų paukščių atveju ji yra laisva ir tai – viena iš kinezės sąlygų.
Išsami gomurio kaulo formos analizė leido išsiaiškinti, kad šis kaulas neturėjo tiesioginių sąsajų su kvadrato kaulu. Tai dar vienas įrodymas, kad kinezę įgalinanti gomurio kaulų seka nebuvo susiformavusi iš pat pradžių. Minėtina, kad šios sąsajos neturi daugelis dinozaurų atstovų, įskaitant triceratopsus ir tiranozaurus, o štai dabartinių paukščių kaulai – susijungę.
Paaiškėjo ir tai, kad Enantiornithes grupės atstovų gomurys buvo unikalios formos: turėjo dvišaką iki akių ir toliau nusitęsusią iškyšą, o tai būdinga velociraptoriams ir kitoms paukščiams artimoms dinozaurų rūšims.
Nors dėl šių savybių kalbėti apie kokią nors pirmykščių paukščių kaukolės kinezę atrodytų neįmanoma, mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kas davė pradžią jos atsiradimui. Išsami dar vieno Yuanchuavis gomurio kaulo analizė parodė, kad tas kaulas niekaip iš esmės nesisieja su skruostikaulio linkiu. Minėtina, kad dinozaurai ir seniausi paukščiai archeopteriksai šią gomurio kaulus stabilizuojančią ir judesius ribojančią jungtį turėjo, bet dabartiniai paukščiai, lygiai kaip Yuanchuavis, – ne, todėl jų gomurys gali pasislinkti pirmyn ir atgal.
Profesorius Wangas Minas linkęs manyti, kad atitinkami gomurio formos pokyčiai – keturių sąsajų su kitais kaukolės kaulais sumažėjimas iki trijų – galėjo duoti stimulą kinezei.
„Naujos savybės išsivysto ir senų, taigi, ir paukščių kaukolei būdinga kinezė turėjo atsirasti vystantis paukščių protėviams, kurie tokios savybės neturėjo“, – sako Wangas Minas.
Profesorius Th. Stidhamas teigia suprantąs, kad daugelis žmonių mano, jog net seniausi paukščiai turėjo paukščiams būdingas kaukoles, derančias prie plunksnomis apaugusių sparnų ir kūnų.
„Tačiau tiesa ta, kad ankstyvieji paukščiai dar nebuvo kaip reikiant nutolę nuo savo protėvių dinozaurų ir nedidelių plunksnuotų dinozaurų evoliucionavimas į dabartinius paukščius nėra tiesus maršrutas“, – paaiškino Th. Stidhamas ir pridūrė, kad paukščių evoliucijoje būta ir vingių, ir aklaviečių.
Šaltiniai:
https://elifesciences.org/articles/81337