Mokslininkai Italijoje atrado vieną ilgiausių ir mažiausiai ištyrinėtų akvedukų per visą istoriją. Netoli Neapolio esančiose kalvose įrengti tuneliai – tai senovės Romos laikų vandentiekio infrastruktūra.

Žymieji senovės Romos laikų akvedukai buvo naudojami vandeniui tiekti, kuris buvo naudojamas pirtims, maudykloms, fontanams ir kitiems visuomenės higienos poreikiams užtikrinti.

Dauguma senovės Romos akvedukų buvo pastatyti nuo maždaug 300 metų prieš Kristų iki 300 mūsų eros metų. Labiausiai šie vandens infrastruktūros įrenginiai žinomi dėl arkinių tiltų, tačiau tai tik maža dalelė visos sistemos – didžiausia senovės Romos akvedukų dalis buvo po žeme.

Naujausiai atrasta ir mažiausiai tyrinėta senovės Romos akvedukų sistema – Aqua Augusta arba dar vadinamas Serino akvedukas. Ši vandentiekio sistema pastatyta maždaug prieš 2000 metų ir buvo skirta aprūpinti gėlu vandeniu prabangiausias to meto vilas ir Neapolio įlankos gyvenvietes. Skaičiuojama, kad Aqua Augusta akvedukas buvo maždaug 140 km ilgio.

Šių metų sausį speleologų ir archeologų entuziastų asociacijos „Cocceius Association“ atrastas ir apžiūrėtas akvedukas atvėrė naują puslapį senovės Romos akvedukų istorijoje.

Apie šį akveduką buvo žinoma itin mažai, o apie tai, kad jie čia iš viso egzistuoja, mokslininkams pranešė vietiniai, prisiminę, jog kadaise šiose vietose būdami vaikais jie žaisdavo. Ši vieta atoki, sunkiai pastebima pašaliniams ir per laiką apaugusi tankiais krūmokšniais.

Tyrinėti pradėję speleologai aptiko 650 metrų itin puikiai išsilaikiusią požeminio akveduko dalį, kuria buvo tiekiamas vanduo Posilipo kalvos apylinkėms ir Nisido saloje esančioms viloms. Skaičiuojama, kad ši akveduko dalis yra ilgiausia žinoma „Aqua Augusta“ vandentiekio sistemos dalis.

„Cocceius Association“ prezidentas Graziano Ferrari portalui „Live Science“ teigė, kad požeminis akveduko kanalas yra visai netoli paviršiaus, todėl oras jame yra geras, o jame pučia stiprūs vėjai.

Kaip teigiama asociacijos pranešime, tyrimų metu bus galima tiksliai apskaičiuoti, koks buvo vandens srautas, ištyrinėti Posilipo kalvos fomavimąsi ir ištirti mineralų nuosėdas ant akveduko sienų.

Mokslininkai planuoja išanalizuoti akveduko konstrukcines savybes, nustatyti naudotus statybos metodus ir vandens kontrolės struktūras.

Šaltiniai:

• http://www.cocceius.org/
• Associazione Cocceius
• https://www.livescience.com/ancient-roman-aqueduct-discovered-naples

Komentarai ()