Mokslininkai sukūrė pusiau gyvas „kiborgų“ ląsteles ()
Naudodami sudėtingą cheminį procesą mokslininkai laboratorijoje sukūrė universalias sintetines „kiborgų“ ląsteles. Jos pasižymi daugeliu gyvoms ląstelėms būdingų savybių, tačiau neturi gebėjimo dalytis ir augti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai, kad ląstelės nesidaugina, yra labai svarbu. Kad dirbtinės ląstelės būtų naudingos, jas reikia kruopščiai kontroliuoti, o tai neįmanoma taip lengvai padaryti, jei jos dauginasi taip pat, kaip ir tikros ląstelės.
Mokslininkai, sukūrę naująjį projektą, mano, kad šie kiborgai galėtų būti labai įvairiai pritaikomi – nuo tokių ligų, kaip vėžys, gydymo gerinimo iki taršos valymo naudojant tikslingus cheminius procesus, rašo „Science Alert“.
„Ląstelės kiborgės yra programuojamos, nesidalija, išsaugo esmines ląstelių veiklas“, – sakė biomedicinos inžinierius Cheemengas Tanas iš Kalifornijos universiteto.
Ląstelių inžinerija šiuo metu grindžiama dviem pagrindiniais metodais: genetiškai pertvarkant esamas ląsteles, kad jos įgytų naujų funkcijų (būtų lankstesnės, bet taip pat galėtų daugintis), ir kuriant sintetines ląsteles nuo nulio (kurios negali daugintis, bet turi ribotas biologines funkcijas).
Šios ląstelės-kiborgai yra naujos, trečiosios strategijos rezultatas. Tyrėjai kaip pagrindą paėmė bakterijų ląsteles ir pridėjo dirbtinio polimero elementų. Į ląstelės vidų patekęs polimeras buvo veikiamas ultravioletiniais spinduliais, kad būtų sukurtas hidrogelinis matricos darinys.
Galutinį rezultatą galima pavadinti ląstele-kiborgu – bakterijos vis dar gali atlikti daugumą biologinių veiksmų, įskaitant medžiagų apykaitą, judėjimą ir baltymų gamybą, tačiau nebegali dalytis ir augti, rašo „New Atlas“
Nors šios kiborgų ląstelės išlaikė didžiąją dalį įprastų biologinių funkcijų, jos pasirodė esančios atsparesnės tokiems veiksniams kaip aukštas pH ir antibiotikų poveikis, t. y. veiksniams, dėl kurių įprastos ląstelės žūsta.
Laboratoriniai audinių mėginių tyrimai parodė, kad naujai sukurtos ląstelės galėjo pažeisti vėžines ląsteles, o tai rodo šių modifikuotų biologinių statybinių blokų potencialą tolimesniam sveikatos gydymui – vieną dieną jos galėtų būti naudojamos tam, kad „nuneštų“ vaistus į labai konkrečias kūno dalis.
Tai dar tolimas kelias, kad ir kokie daug žadantys būtų šie pirmieji rezultatai. Komanda planuoja ir toliau tirti kiborgų ląsteles, ieškodama būdų, kaip geriau jas valdyti, išbandyti kitas polimerines medžiagas ir galimus jų pritaikymo būdus.