Irane košmaras: kažkas masiškai nuodija vaikus, gali būti cheminė ataka ()
Remiantis valstybine žiniasklaida ir pareigūnais, daugiau nei 1000 Irano mergaičių mokyklose visoje šalyje patyrė „lengvų nuodų“ išpuolius nuo lapkričio mėnesio, kai Kumo mieste pasireiškė pirmieji atvejai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie stebėtojai įtariamus išpuolius apibūdino kaip ekstremistinio atsako dalį – galbūt su tyliu valstybės pritarimu – į moterų ir merginų protestus, kurie Iraną sukrėtė po Mahsa Amini mirties rugsėjį.
Tačiau taip pat yra prielaidų, kad kai kurie atvejai gali būti masinės sociogeninės ligos – simptomų be biomedicininės priežasties – įrodymas, kylantis dėl mokinių, vaidinusių pagrindinį vaidmenį šiame judėjime, represijų.
Viena iš priežasčių, kodėl įtariami išpuoliai buvo tokie šokiruojantys, yra ta, kad mergaičių išsilavinimas buvo gana įprasta Irano gyvenimo dalis. Nuo 2011 m. universitetų miesteliuose moterų yra daugiau nei vyrų; Pasaulio bankas teigia, kad moterų raštingumas išaugo nuo 26 % 1976 m., prieš Islamo revoliuciją, iki 85 % 2021 m. Nors 2012 m. politika apribojo moterų užimtumą kai kuriuose valstybiniuose universitetuose, mergaičių teisei lankyti mokyklą, nėra prieštaraujama.
Kas sukelia incidentus?
Dėl griežtų spaudos laisvės apribojimų Irane žurnalistai susiduria su sunkumais dėl galimybės ištirti incidentų aplinkybes – ir nėra tiesioginių atsakomybės įrodymų. Bet galima kai kurias detales sujungti.
„Atakos visai nėra sudėtingos“, – sakė Deepa Parent, žmogaus teisių žurnalistė, kuri rašė apie šią istoriją „The Guardian“. „Vienas gydytojas man pasakė, kad remiantis simptomais, kuriuos jis mato, greičiausiai tai yra silpnas organofosfatas (plačiai naudojamas žemės ūkyje kaip pesticidas). Gydytojas tėvams pasakė, kad vieninteliai žmonės, kuriuos jis anksčiau gydė su panašiais simptomais, dirbo žemės ūkio ar karinėse įstaigose.
Kai kurie žurnalistai atsižvelgė į tai, kad pirmieji incidentai įvyko Kume – labai religingame mieste, esančiame maždaug 120 km atstumu nuo Teherano. Nors mergaičių išsilavinimas yra plačiai priimtas, yra radikalių islamistų, kurie tam prieštarauja“, – sakė D. Parent.
Taip pat buvo teigiama, kad bent kai kurie atvejai gali būti „masinės sociogeninės ligos“ pasekmė, kai simptomai plinta be aiškios biomedicininės priežasties, dėl griežtų represijų prieš protestuotojus Irane.
Peržiūrėjus kai kurių Irano moksleivių kraujo tyrimus, toksinų požymių nerasta, pažymi BBC ekspertas – nors taip pat sakoma, kad rezultatai nėra pakankami įrodymai, leidžiantys atmesti apsinuodijimą net ir nagrinėjamais atvejais. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad viename vaizdo įraše, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje praėjusią savaitę, viena klasė susirgo, kai astma sergančiai merginai pasunkėjo kvėpavimas ir mokytojas paklausė, ar mokiniai ko nors nepajuto.
Nors tikėtina, kad kai kuriuos atvejus būtų galima paaiškinti tokiu būdu, kai kuriais atvejais liudininkai pranešė matę į mokyklų kiemus išmestus įtartinus daiktus. Danas Kaszeta, cheminio ginklo ekspertas iš Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto ekspertų grupės, BBC sakė, kad nuodingos medžiagos gali greitai suirti, todėl labai sunku daryti tvirtas išvadas.
Nors gali būti, kad ekstremistai naudojasi karštligiška politine padėtimi, remdamiesi savo ilgalaikiu niekinančiu požiūriu į moterų išsilavinimą, šie incidentai plačiai vertinami kaip pastarųjų įvykių pasekmė.
„Niekas netiki, kad tai atsitiktinumas“, – sakė merginos tėvas. „Ką girdite iš aktyvistų ir protestuotojų soc. tinkluose, tai yra kerštas šioms merginoms ir jų šeimoms“.
Kaip reagavo Irano vyriausybė?
Po kelių mėnesių incidentų ignoravimo pastaruoju metu smarkiai išaugęs bylų skaičius privertė valdžios institucijas pasisakyti. Pirmadienį aukščiausiasis šalies vadovas Ali Khamenei pirmą kartą viešai prabilo šia tema, sakydamas, kad jei incidentai buvo tyčiniai, kaltininkai turėtų būti nuteisti mirties bausme už „neatleistino nusikaltimo“ padarymą.
„Užsienio reikalų ministras dalyvavo JT žmogaus teisių taryboje ir turėjo duoti interviu Christiane Amanpour CNN. Tai galėjo juos prispausti“, – sakė mergaitės tėvas. JTŽTT vienas Irano diplomatas sakė, kad jo šalis „suteikė daug galių moterims ir mergaitėms”.
Ką visa tai reiškia protestų judėjimo ateičiai?
Kad ir koks būtų priežasčių vertinimo sudėtingumas, incidentų gausa ateina karštligišku momentu. Nors pastaruoju metu buvo gana tylus protestų laikotarpis – galbūt dėl staigaus mirties bausmių skaičiaus padidėjimo – incidentai mergaičių mokyklose sukėlė naują pasipiktinimą, sakė D. Parent. „Protestuotojai man sako, jog jie negali leisti, kad taip nutiktų jaunoms merginoms. Kovo 8 d. – Tarptautinę moters dieną – planuojami nauji protestai“.
