Kam reikalingas žiovulys? Tyrimas atskleidė tikrų įdomybių ()
Tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad stuburiniai gyvūnai, turintys didesnes smegenis ir daugiau neuronų, linkę ilgiau žiovauti, o pats žiovulys gali būti naudingas smegenims.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai surinko duomenis iš beveik 1500 žiovulio vaizdų, apimančių 55 žinduolių ir 46 paukščių rūšis. Ir jie pastebėjo teigiamą koreliaciją tarp žiovulio laiko ir gyvūnų smegenų dydžio, rašo „Science Alert“.
Etologas Jörgas Massenas iš Ultrechto universiteto Nyderlanduose sakė su vaizdo kamera aplankęs daugybę zoologijos sodų, kad sulauktų žiovulio momento ir jį užfiksuotų tolimesnei analizei. „Tai buvo gana ilgas procesas“, – sakė jis.
Šis tyrimas gali užpildyti mūsų žinių apie žiovavimą spragas, įskaitant kodėl kai kurie gyvūnai (pvz., žirafos) visai nežiovauja.
„Pačiame žiovulio aprašyme nėra nieko naujo, jis jau fiksuotas, tačiau jo trukmė ir ryšys su smegenų dydžiu yra gana įdomus, – pažymėjo mokslininkas. – Greičiausiai ši funkcija egzistuoja tarp įvairių gyvūnų rūšių, o jo evoliucinė kilmė gali sekti iki paukščių ir žinduolių protėvių, o gal ir anksčiau.
Tyrimas buvo atliktas siekiant įrodyti tam tikrą hipotezę. Mokslininkai manė, kad žiovulys reikalingas smegenims atvėsti, o didesnėms smegenims reikia daugiau laiko žiovauti. Ši hipotezė buvo patvirtinta tikrais duomenimis. Atlikus tyrimą, mokslininkai nustatė, kad žinduoliai žiovauja ilgiau nei paukščiai dėl skirtingo smegenų dydžio.
Panašios išvados buvo padarytos ir 2016 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo žmonės, nors šiuo atveju buvo išmatuoti tik 205 žiovuliai ir 24 gyvų organizmų rūšys. Mokslininkai nustatė, kad trumpiausiai žiovavo pelės (0,8 sekundės), o ilgiausiai (iki 6,5 sekundės) – žmonės.
„Tuo pačiu metu įkvėpus vėsaus oro ir tempiant burną supančius raumenis, žiovulys padidina vėsesnio kraujo pritekėjimą į smegenis ir taip atlieka termoreguliacinę funkciją“, – aiškino etologas Andrew Gallupas iš Niujorko valstijos universiteto.
Tuo pačiu metu mokslininkai nebrėžė paralelių su intelektualiniais gyvų organizmų gebėjimais, tik su smegenų dydžiu ir neuronų skaičiumi jose.
Kita hipotezė, kurią svarstė mokslininkai, buvo ta, kad žiovulys buvo „užkrečiamas“ toje pačioje bendruomenėje esančių žmonių miego sinchronizavimu. Tačiau norint gauti tikslesnius duomenis, reikia atlikti papildomus tyrimus šiuo klausimu.
Tyrėjai teigė, kad norint išnagrinėti daugybę vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti įvairūs žiovuliai, reikia nemažai laiko ir pastangų. „Nagrinėjant visus tuos žiovulius aš įgavau imunitetą nuo žiovulio užkrečiamumo“, – sakė biologė Margarita Hartlieb iš Vienos universiteto (Austrija).
