Neprilygs niekas, kas iki tol buvo pasiekta: kaip smegenų „čipai“ gali negrįžtamai pakeisti žmoniją ()
Tyrėjai mano, kad smegenų lustų naudojimas bus pirmasis žingsnis negrįžtamo technologinio singuliarumo link.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaraisiais metais daug kalbama apie smegenų lustų implantavimą žmonėms. Ambicingasis Elonas Muskas nuolat skelbia apie bandymų su žmonėmis pradžią, o jo tiesioginis konkurentas startuolis „Synchron BCI“ paskelbė sukūręs „minimaliai invazinį implantą, leidžiantį pacientui, sergančiam amiotrofine šonine skleroze (ALS), siųsti el. laiškus ir naršyti internete naudojant savo mintis“, – rašo „Futurism“.
Tačiau kad ir kokia viliojanti ši perspektyva būtų žmonėms, kenčiantiems nuo paralyžiaus ir kitų varginančių ligų, daugelis mokslininkų ir futuristų yra skeptiški.
Naujosios Anglijos universiteto filosofai Sandy Boucher ir Johnas Kendall‘as Hawkins‘as perspėja, kad pavojingai greitai artėjame prie vadinamojo „singuliarumo“. Paprastais žodžiais tariant, mes stačia galva lekiame ligi momento, kai atskirtis tarp žmogaus ir mašinos taps neryški. Mokslininkai mano, kad smegenų ir kompiuterių sąsajos (BCI) technologija iš tikrųjų yra pirmasis žingsnis link šio proceso, kuris vėliau taps negrįžtamas.
S. Boucher ir J. K. Hawkins‘as pabrėžia, jog pirmieji bandymai su žmonėmis iš tikrųjų būtų akimirkos, kai nebegalėtume gyventi be mašinų, nenustodami egzistuoti kaip žmonės, pradžia. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad smegenų lustai sujungs mūsų protus ir mašinas taip, kaip iki šiol nepasisekė jokiai kitai technologijai.
Straipsnio autoriai pažymi, jog iš tiesų tokia technologinė pažanga medicininiu požiūriu yra labai pageidautina, nes paralyžiuotiems pacientams galės grąžinti įprastą gyvenimo būdą. Tačiau filosofai taip pat pažymi, kad šis įvykis bus žmonijos pirmasis žingsnis susivienijimo su mašina link, o kelio atgal neliks.
S. Boucher ir J. K. Hawkins‘as pabrėžia, kad technologinio singuliarumo (ateityje sukuriamas superintelektas ir per trumpą laiko tarpą įvyksta beprecedentis technologinis progresas) kelias nebūtinai reiškia, kad „mašinos taps protingos arba išmoks valdyti žmones“, bet pati smegenų lustų integracija ir vėlesnė mūsų priklausomybė nuo jų, deja, vienaip ar kitaip amžinai pakeis žmogiškumą.
Autoriai taip pat pažymi, kad singuliarumo pasiekimas taps rimta problema ne tik filosofams ir futuristams, bet ir paprastiems žmonėms. Jie įsitikinę, jog tikriausiai verta padaryti pauzę ir dar kartą pažvelgti į situaciją iš šalies.
