Nepanašios kalbos aktyvuoja skirtingas žmogaus smegenų sritis (1)
Aronas J. Newmanas iš Dalhauzi universiteto Kanadoje ir jo kolegos išsiaiškino, kad skirtingais gramatiniais principais pagrįstos kalbos aktyvuoja skirtingas jas girdinčio žmogaus smegenų sritis, atsakingas už atskiras atminties rūšis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyzdžiui, kai kurias kalbas, tokias kaip anglų, galima priskirti analitinių kalbų kategorijai. Veiksmo objekto ir subjekto santykiai išreiškiami per žodžių tvarką sakinyje. Kitos kalbos yra flektyvinės (rusų, lietuvių ir pan.). Tokiose kalbose sintaksinį žodžių vaidmenį padeda išreikšti galūnės, pagalbiniai žodžiai ir kiti ženklai, o žodžių tvarka dažniausiai nėra griežta.
Mokslininkai ištyrė, kaip kalbą suvokia silpnai girdintys žmonės, kurie bendrauja amerikietiška gestų kalba. Šioje kalboje sakinio prasmė perteikiama ir žodžių tvarka, ir naudojant papildomus ženklus (pavyzdžiui, rodant gestus konkrečioje kūno pusėje). Eksperimentų metu savanoriams buvo rodomas vaizdo įrašas, kuriame žmogus įvairiais būdais rodė du sakinius: „Džono močiutė beždžionę maitina kiekvieną rytą“ ir „Kalėjimo prižiūrėtojas sako, kad visi mažamečiai nusikaltėliai rytoj bus paleisti“. Šie sakiniai buvo pasirinkti todėl, kad nepriklausomai nuo jų rodymo būdo, jų reikšmė nesikeičia. Eksperimento metu buvo stebimas tiriamųjų smegenų aktyvumas, atliekant jiems magnetinę rezonansinę smegenų tomografiją.
Paaiškėjo štai kas: kai savanoriams buvo rodomi sakiniai, perteikiant jų reikšmę tik per žodžių tvarką, jų smegenyse aktyvuodavosi su trumpalaike atmintimi susijusios zonos (pavyzdžiui, apatinis kaktos vingis, vidurinis smilkinio vingis ir apatinė momens sritis). Mokslininkų nuomone, tai susiję su tuo, kad norint suprasti tokį sakinį, visus žodžius smegenys išsaugo trumpalaikėje atmintyje.
Suvokiant sakinius, kuriuose naudojami papildomi ženklai, aktyvuojamos smegenų sritys, susijusios su sudėtingų struktūrų sudarymu ir procedūrine atmintimi. Šia atmintimi žmogus naudojasi atlikdamas automatinius veiksmus (važiuodamas dviračiu ar automobiliu). Mokslininkų nuomone, tai parodo, kad šiuos sakinius smegenys apdoroja taip pat automatiškai.