Tanklaivių ir naftos platformų avarijų metu į vandenynus patenka milžiniški kiekiai naftos. Tai sukelia rimtas ekologines ir ekonomines pasekmes. Tiesa, viltis sumažinti tokių ekologinių katastrofų grėsmę vis gi yra. Nepaisant pavojaus, kurį ši iškasena kelia aukštesnėms gyvybės formoms, nafta ja mintančioms bakterijoms yra kuo pukiausi pusryčiai, pietūs ir vakarienė.

Žemės gelmėse randama nafta mintančios bakterijos gamtoje gyvuoja visiškai natūraliai. Pagrindinės jų paplitimo vietos - natūraliai pasitaikantys į žemės paviršių arba vandenyno dugną pro uolienų sluoksnius prasisunkiantys naftos šaltiniai. Šie mikroorganizmai puikiai prisitaikė išgyventi kitiems sutvėrimams nedraugiškoje aplinkoje; negana to, jie puikiai gyvuoja besimaitindami tokiu tikrai energijos nestokojančiu maisto šaltiniu. Kaip tik mums nestandartiškai atrodantį bakterijų apetitą būtų galima pritaikyti naftai (ir galbūt jos produktais) užterštai aplinkai valyti.

Šiuo metu kol kas dar neaišku, kiek žalos gamtai padarys neseniai įvykusi kompanijai BP priklausančios naftos platformos avarija. Jau dabar JAV vyriausybė yra mobilizavusi tūkstančius darbuotojų, kurie yra pasiruošę pačiam blogiausiam scenarijui. Gaila, tačiau jiems naujaisiais sąjungininkais - mikrobais - pasinaudoti, tikriausiai, kol kas dar nepavyks. Pirmieji palyginti aktyvūs tyrimai šioje srityje pradėti dar 2002 metais, tačiau patikimos technologijos dar nėra.

Pats principas iš esmės yra aiškus: naftą "valgo" net kelių rūšių bakterijos, kurios šią medžiagą suskaido cheminiu būdu, o skaidymo produktus transformuoja į joms pačioms naudingus ląstelinius komponentus. "Jei bakterijos nepasižymėtu natūraliu gebėjimu maitintis nafta, mes tikriausiai visi braidytume kojų kelius siekiančiose naftos balose", teigia biovalymo technologijų ekspertas Bedfordo okeanografijos instituto (Naujoji Škotija, Kanada) mokslininkas Kenas Lee.

Taigi ko trūksta, kad mikrobai mums padėtų išvalyti vandenynus? Daugelis kompanijų šiuo metu bando sukurti tokias bakterijų kultūras, kurias bet kuriuo momentu būtų galima paskleisti ekologinės katastrofos zonoje. Iššūkių yra įvairių - vieni mikroorganizmai neatsparūs skirtingam vandens druskingumui, kitiems nepatinka skirtingose vandens gelmėse susidarantis slėgis arba temperatūra. Tačiau JAV Aplinkos apsaugos agentūros EPA atstovai Kenas Lee ir jo kolega Albertas Venosa teigia, jog dirbtinai išveistos bakterijos, net jei jos yra efektyvios laboratorinėmis sąlygomis, negali konkuruoti su pajūriuose ir pelkėse gyvenančiomis "natūraliomis" jų giminaitėmis. Eksperimentai rodo, jog šių bakterijų efektyvumą galima padidinti paprasčiausiai davus joms papildomų "virškinimą skatinančių" elementų - azoto, fosforo ir kalio. Pabarsčius šių medžiagų arba jų turinčių junginių nafta užterštuose paplūdimiuose, skaidymo procesas ženkliai paspartėja. "Tai, kas įprastinėmis sąlygomis truktų 5-6 metus, gali įvykti vos per vieną vasarą", sako Lee.

Nedidelio masto eksperimentuose, kai nafta specialiai buvo papilama pelkėtose vietovėse, "tręšimas" papildomomis medžiagomis suveikdavo. Tačiau realiomis sąlygomis bakterijų greitaveika - arba tiesiog ėdrumas - vis gi yra nepakankama. Pakrantėse žala augmenijai ir gyvūnai gali būti naftos sunaikinti bakterijoms dar net nespėjus išplėtoti savo veiklos. "Jeigu taip atsitiktų, būtų prarastas ištisas pajūris", sako Lee. Šiuo metu Meksikos įlankoje BP platformos katastrofos padarinius likviduojančios komandos bando surinkti kaip galima daugiau naftos iš vandens, kol ji dar nepasiekė pakrantės, o ties pakrantėmis jau dabar yra įrenginėjamos specialios apsauginės užtvaros.

Esama ir kitų iššūkių. Pavyzdžiui, iš gręžinio trykštanti nafta sparčiai maišosi su vandeniu. Todėl ją jūroje sunkiau padegti, sunkiau suskaidyti į smulkias daleles naudojant specialias medžiagas - dispersantus; vanduo taip pat trukdo bakterijoms pasiekti naftos daleles. Panašu, jog mikrobams savo eilės "didžiojoje scenoje" kol kas dar teks palaukti.

Komentarai (5)