Ludwigo van Beethoveno plaukų tyrimai atskleidė kai ką netikėto – mokslininkus nustebino ne vienas atradimas ()
Vieną audringą 1827 m. kovo pirmadienį po ilgos kovos su ligomis mirė vokiečių kompozitorius Ludwigas van Beethovenas. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jis buvo prikaustytas prie lovos – jį užpuolė gelta, galūnės ir pilvas buvo patinę, kiekvienas įkvėpimas buvo sunkus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai jo bičiuliai ėmėsi tvarkyti asmeninius daiktus, jie aptiko prieš ketvirtį amžiaus L.van Beethoveno parašytą dokumentą – testamentą, kuriame jis prašė brolių pranešti visuomenei apie jo būklę.
Šiandien niekam ne paslaptis, kad vienas garsiausių kada nors pasaulyje gyvenusių kompozitorių įpusėjęs penktąjį dešimtmetį buvo funkciškai kurčias. L.van Beethovenas norėjo, kad pasaulis suprastų šios tragiškos ironijos medicininę priežastį, rašo „Science Alert“.
Praėjus beveik 200 metų po L.van Beethoveno mirties tyrėjų grupė ėmėsi įgyvendinti jo testamentą – jie genetiškai išanalizavo autentiškų jo plaukų pavyzdžių DNR.
„Mūsų pagrindinis tikslas buvo atskleisti Beethoveno sveikatos problemas, tarp kurių buvo ir laipsniškas klausos praradimas, prasidėjęs trečiojo jo gyvenimo dešimtmečio viduryje ar pabaigoje ir galiausiai 1818 m. privedęs prie to, kad jis tapo funkciškai kurčiu“, – pasakoja biochemikas Johannesas Krause iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje.
Pagrindinė kompozitoriaus klausos praradimo priežastis niekada nebuvo žinoma net jo asmeniniam gydytojui daktarui Johannui Adamui Schmidtui. Tai, kas trečiajame kompozitoriaus gyvenimo dešimtmetyje prasidėjo kaip spengimas ausyse (tinitas), pamažu peraugo į sumažėjusią toleranciją stipriam triukšmui, o galiausiai ir į klausos praradimą – kas iš esmės nutraukė jo, kaip atlikėjo, karjerą.
Savo broliams adresuotame laiške L.van Beethovenas prisipažino, kad „beviltiškai kenčia“, net svarstė apie savižudybę.
Tačiau kompozitorius išgyveno ne tik klausos praradimą. Teigiama, kad mažiausiai nuo 22 metų jis kentėjo nuo stiprių pilvo skausmų ir chroniškų viduriavimo priepuolių.
Likus šešeriems metams iki mirties, pasirodė pirmieji kepenų ligos požymiai – manoma, kad ši liga bent iš dalies lėmė jo mirtį sulaukus palyginti jauno 56 metų amžiaus.
2007 m. atlikus teismo ekspertizę, kurios metu buvo ištirtas, kaip manoma, L.vam Beethoveno plaukų kuokštas, paaiškėjo, kad apsinuodijimas švinu galėjo pagreitinti jo mirtį – o gal net ir sukelti simptomus, kurie pasiglemžė jo gyvybę. Atsižvelgiant į gėrimo iš švino indų kultūrą ir to meto medicininį gydymą, kurio metu buvo naudojamas švinas, vargu ar tokia išvada stebina.
Tačiau šis naujausias tyrimas, paskelbtas šių metų kovo mėnesį, paneigia šią teoriją – atskleisdamas, kad tirti plaukai išvis nėra L.van Beethoveno, o veikiau nežinomos moters.
Dar svarbiau yra tai, kad keli plaukai, kurie, kur kas labiau tikėtina, yra nuo kompozitoriaus galvos, įrodo, kad jo mirtį greičiausiai lėmė hepatito B infekcija, kurią paaštrino girtavimas ir daugybė kepenų ligų rizikos veiksnių.
„Mums nepavyko rasti galutinės Beethoveno kurtumo ar virškinamojo trakto problemų priežasties“, – sako J.Krause.
Atsižvelgiant į tai, kad vykdyti tyrimą komandą įkvėpė L.van Beethoveno troškimas, kad pasaulis suprastų jo klausos praradimą, tai – nedžiuginantis rezultatas.
Tačiau tarp jo genų buvo paslėpta dar viena staigmena – tolesni tyrimai, lyginant plaukų mėginiuose esančią Y chromosomą su šiuolaikinių giminaičių, kilusių iš L.van Beethoveno tėvo linijos, chromosomomis, rodo nesutapimą. Tai leidžia manyti apie nesantuokinį lytinį gyvenimą kartose, vedusiose į kompozitoriaus gimimą, pažymi mokslininkai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Current Biology“.
Parengta pagal „Science Alert“.
