Rusijos didybė sumalta į miltus. Įvyko triuškinantis pralaimėjimas ()
„Luna 25“ programos žlugimas buvo stiprus smūgis diktatoriaus Vladimiro Putino reputacijai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija pralaimėjo kosmoso lenktynes, bet ne JAV, kaip anksčiau, o Indijai. Kol Maskva „laižosi žaizdas“ praradus aparatą „Luna-25“, indai ruošiasi savo modulį nuleisti ant Žemės palydovo. Siekiant sušvelninti smūgį reputacijai, Rusijos žiniasklaidai patariama mažiau kalbėti apie Rusijos Mėnulio misijos nesėkmę.
Kosmosas buvo vienas iš ramsčių, ant kurio V. Putinas formavo mitą apie Rusiją, kaip didelės galios šalį. Pirma, Rusijos Federacija nustojo būti kosminių skrydžių lydere, o dabar žlugo Mėnulio projektas. Ypač Maskvą žemino tai, kad savo „Luna-25“ gedimo fone Indija išsiuntė savo modulį į Žemės palydovą. Indijos Mėnulio misijos nusileidimo aparatas „Chandrayaan-3“ baigė paskutinius nusileidimo manevrus Mėnulio orbitoje. Kontroliuojamo nusileidimo procesas numatytas rugpjūčio 23 d. Ir, jei įrenginys minkštai pasieks paviršių, Indija taps ketvirtąja valstybe, kuriai pavyko nusileisti ant palydovo.
Pirmosios trys, kaip prisimename, buvo SSRS, JAV ir Kinija. Rusijos Federacija bandė pakartoti sovietų sėkmę, bet nepavyko. „Luna-25“ programa buvo vykdoma 18 metų, išleista apie 6 milijardai rublių (apie 64 milijonai dolerių). Jau dabar sklando gandai, kad dėl aparato griūties „Roskosmos“ vadovas Jurijus Borisovas gali išeiti į pensiją.
„Luna-25“ paleidimą lydėjo grandiozinė viešųjų ryšių kampanija Kremliaus propagandinėje žiniasklaidoje. Dabar, kaip sužinojo žurnalistai, „Roskosmos“ paprašė Kremliaus uždrausti Rusijos žiniasklaidai sutelkti dėmesį į misijos nesėkmę, kuri buvo didžiausia Rusijos kosminė nesėkmė per pastaruosius 20 metų.
„Luna-25“ užduotis buvo panaudoti minkšto nusileidimo ant Žemės palydovo technologiją, kurią SSRS sėkmingai atliko 1976 m. Minkštas nusileidimas Rusijos Federacijai nepavyko, įrenginys sudužo, preliminariai, dėl neteisingų apskaičiavimų arba dėl įrangos problemų.
2022 metais Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas viešai gyrėsi savo būsima misija, pristatydamas ją kaip savo pasiekimą. Žymus rusų akademikas Michailas Marovas po nesėkmingos misijos atsidūrė ligoninėje. Jis pareiškė, kad Rusija „pamiršo, kaip nusileisti Mėnulyje“.
„Aštuntajame dešimtmetyje tai darėme ne kartą, o dabar praradome viską, kas mūsų pasiekta“, – sakė mokslininkas. Incidentą su projektu „Luna-25“ pakomentavo rusų tinklaraštininkas Anatolijus Nesmijanas. Jis išreiškė nuomonę, kad katastrofa yra natūralus destruktyvios V. Putino režimo politikos rezultatas.
„Tai, kas atsitiko su „Luna-25“, yra griežtai apsprendžiama dabartinės Rusijos dėsnių. Somalio piratai negali patekti į kosmoso programą, tai jų ir nėra. Jų kolegos rusai lygiai tokie patys – tik pulti, įkelti į valtį, o ko nepavyko įkelti – sudaužyti ir sulaužyti“, – rašė Rusijos Federacijos tinklaraštininkas.
