„Jei žmonės tai sužinotų, būtų katastrofa...“ Ką slepia mokslas (1)
Dešimtmečius tyrinėjęs žmonių ir primatų elgesį, Stanfordo universiteto neurologas Robertas Sapolskis priėjo prie kiek prieštaringos išvados.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame visiškai nekontroliuojate savo sprendimų ir veiksmų. Būtent tai savo darbe siūlo neuromokslininkas Robertas Sapolskis iš Stanfordo universiteto. Jis teigia, kad žmonės gali neturėti laisvos valios – koncepcijos, kuri ilgą laiką buvo mūsų atsakomybės ir moralės supratimo kertinis akmuo, rašo „IFLScience“.
Laisvos valios idėja, įsitikinimas, kad mes patys pasirenkame ir nesame užprogramuoti, yra giliai įsišaknijusi mūsų visuomenėje. Tai formuoja mūsų idėjas apie asmeninę atsakomybę, etiką ir netgi tai, kaip vykdome teisingumą. Tačiau mokslininko požiūris ginčija šią mintį.
„Pasaulis iš tikrųjų yra sujauktas ir tapo daug, daug neteisingesnis, nes mes atsilyginame žmonėms ir baudžiame juos už dalykus, kurių jie negali kontroliuoti, - sakė R. Sapolskis. - Mes neturime laisvos valios. Nustokite priskirti mums dalykus, kurie neegzistuoja“.
Naujojoje mokslininko knygoje „Determinizmas: gyvenimo be laisvos valios mokslas“ gilinamasi į jo prieštaringos pozicijos mokslinį pagrindą. Jis teigia, jog tam, kad egzistuotų laisva valia, ji turi veikti nepriklausomai nuo žmogaus istorijos, biologijos, aplinkos, hormonų ir kultūros. Kitaip tariant, tai būtų jėga, izoliuota nuo visų išorinių veiksnių, ir tokia mintis jam atrodo neįtikima.
„Galėtumėte nustatyti neuronus, kurie sukėlė tam tikrą elgesį, ir nesvarbu, ką veikia bet kuris kitas smegenų neuronas, kokia buvo aplinka, koks žmogaus hormonų lygis, kokioje kultūroje jie buvo užauginti“, – sako jis.
Nors mokslininko pažiūros kelia svarbių klausimų apie žmogaus veiklą, ne visi tuo įsitikinę. Kai kurie mokslininkai nerimauja, kad laisvos valios atsisakymas gali turėti neigiamų pasekmių.
Tyrimai parodė, kad tie, kurie netiki laisva valia, dažniau sukčiauja ir gali elgtis agresyviau. Filosofas Saulius Smilanskis teigia: „Tikėjimo laisva valia ir moraline atsakomybe praradimas greičiausiai būtų katastrofiškas“, o idėjos skatinimas yra „pavojinga, netgi neatsakinga“.
R. Sapolskis pripažįsta galimą jo pažiūrų pavojų, tačiau mano, kad atmesti laisvos valios sampratą gali būti humaniškiau. Jis kviečia mus persvarstyti savo skubotas reakcijas dėl asmeninės atsakomybės ir moralės jausmo praradimo.
Deterministiniame pasaulyje, anot jo, vis dar galime sukurti socialinius mechanizmus, skirtus kontroliuoti pavojingus asmenis ir suteikti galimybę gabiems žmonėms prisidėti prie visuomenės gerovės.
