Kodėl Covid-19 verčia žmones čiaudėti? Stebisi net mokslininkai ()
JAV biologų komanda atlikusi eksperimentą įrodė, kaip fermentas PLpro, kuris reikalingas SARS-CoV-2 koronavirusui daugintis ir greitai plisti organizme, tiesiogiai suaktyvina jutiminius neuronus, sukeldamas skausmo refleksus ir čiaudulį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Užsikrėtus SARS-CoV-2 koronavirusu pasireiškia gerai žinomi simptomai, tokie kaip čiaudulys ir raumenų skausmai.
Šiuos Covid-19 požymius perduoda sensorinių neuronų, vadinamų nociceptoriais, pogrupis: jie aptinka dirgiklius ir reaguoja į potencialiai kenksmingus dirgiklius.
Tačiau mechanizmai, kuriais infekcija suaktyvina skausmo receptorius, liko nežinomi.
Kalifornijos universiteto Berklyje, Hovardo Hjuzo medicinos instituto Merilende ir Niujorko universiteto Odontologijos koledžo (JAV) biologai ėmėsi aiškintis šį klausimą.
Tyrime, paskelbtame išankstinių spaudinių duomenų bazės tinklalapyje bioRxiv.org ir dar nerecenzuotame, mokslininkai aprašė savo eksperimentą su pelėmis.
Komanda iškėlė hipotezę, kad Covid-19 čiaudėjimo priežastis yra ta, kad infekuotos ląstelės išskiria didelius kiekius viruso baltymo PLpro, kurią SARS-CoV-2 naudoja daugintis ir slopinti imuninį atsaką.
Ankstesni tyrimai parodė, kad kitos augalų, bakterijų ar žmogaus organizmo gaminamos proteazės stimuliuoja sensorinius neuronus – labai specializuotas ląsteles, kurios vėliau sukelia čiaudulį.
Fermentas PLpro atlieka svarbų vaidmenį viruso replikacijoje, nes apdoroja viruso poliproteinus ir slopina infekuotų ląstelių imuninį atsaką.
„Ar PLpro gali išsiskirti iš infekuotų ląstelių ir būti pasirengęs aktyvuoti aplinkines neužkrėstas ląsteles?“ – stebėjosi tyrimo autoriai.
Norėdami tai patikrinti, jie užkrėtė žmogaus kvėpavimo takų epitelio ląsteles koronavirusu ir išmatavo PLpro aktyvumą jose.
Jis buvo užfiksuotas praėjus 48 valandoms po užsikrėtimo, bet ne po 24 valandų.
Iš užkrėstų epitelio ląstelių išsiskyrė proteazė, kuri galėjo veikti kaimynines ląsteles, įskaitant sensorinių neuronų nervines galūnes.
Tada mokslininkai pipetėmis į pelių nosis suleido placebo arba PLpro su mėlynuoju dažikliu, įkišo į kamerą ir vaizdo kamera fiksavo, kas vyksta.
Tyrėjai stebėjo, kaip gyvūnai elgiasi: ar čiaudi, ar trina nosį letenėlėmis, ar liečia snukį ir laižo kūno dalis.
Rezultatai parodė, kad graužikai pradėjo čiaudėti praėjus maždaug 14 sekundžių po poveikio.
Tiriamieji, kuriems buvo sušvirkšta fermento, per pirmąsias dvi minutes čiaudėjo keturis kartus dažniau nei kontrolinės grupės tiriamieji, o jų nosies išskyros buvo gausesnės.
Be to, biologai nustatė ryšį tarp į papainą panašios proteazės poveikio ir veido raumenų skausmo: kai PLpro buvo sušvirkšta į pelių skruostus, jos ėmė trinti snukius priekinėmis letenėlėmis.
