Specialiosios reliatyvumo teorijos „paslaptys“: kopėčių paradoksas

stebetojui sviesos greitis vakume visada c. o kas jeigu nebutu stebetojo, koks tuomet butu sviesos greitis? esme ir yra, koks sviesos greitis istikro nieks ir nezino. tik zino, kad stebetojam, tas greitis atrodo c. bet istikruju tas c yra reliatyvus ir be stebetojo sviesos greitis priklauso nuo atskaitos sistemos. todel neteisingas pasakymas, kad "sviesos greitis yra pastovus", o reliatyvumo teorija butent tuo ir remiasi. tad reliatyvumo teorija yra neteisinga.

Oggi nu imk ir paskaiciuok galu gale

as galvoju, kad laikrodis suleteja ne del to kad laikas suleteja, bet del pagreicio ar gravitacijos. manau kad gravitacija ar pagreitis kazkaip veikia kunu daleles ir todel jos juda leciau. gi jei kunas juda dideliu greiciu nuo manes, tai dar neaisq kas juda ar jis ar as. bet laikas suleteja jam. ir tai manau del pagreicio, o ne del greicio.

.

4 as paveiksliukas parodo, kad įvykiai vyko tokia tvarka: D C E. Bet kas čia rodo, kad kopėčios tilpo tvarte? Arba kitaip sakant kas yra atstumas?

vnz fizikos as cia matau maziausiai, daugiausiai interpretaciju ir savu argumentu ieskojimas, kuriu patikrinti neimanoma...

Pirmiausia kopėčių pradžia atsitrenkė į sieną (D), tada kopėčių pabaiga pralindo pro duris ir durys užsidarė (C) - kopėčios jau viduje - ir tik paskui iki kopėčių pabaigos atėjo stabdanti smūgio banga (E)

Su siena cia negerai, pagreičiai. Reik kažko švelnesnio kad tiktų SRT. Gerai, kopečių priekis palietė tvarto galą ir sugeneravo šviesos impulsą. Po to kopėčių galas palietė tvarto pradžią. Dar po to iki kopėčių galo atėjo pirmasis šviesos impulsas? Gerai, panagrinėkim nereliatyvistinių požiūriu. Ar ne tokia pat įvykių seka ir turi būti, jei kopėčios šiek tiek ilgesnės už tvartą? Taigi vien tai neįrodo, kad tilpo.

Jei kopecios nejudes milzinisku greiciu, antras kopeciu galas apie tai kad pirmas atsitrenke i siena suzinos greiciau negu bus ilindes i tvarta, taigi, manau, ne?

Geras straipsnis, dekui autoriui. O siaip tai visiskai nepritariu tai teorijai. Yra kvaila sviesos greiti laikyti baigtiniu greiciu ir ant sito fakto statyt kazkokia teorija. Sita teorija man primena istorija apie tai, kai zmones mane, kad atomas yra nedalomas, kad zeme yra plokscia ir t.t.. Taip kadanors ir kalbes, kad "kazkada zmones mane, jog sviesos greitis yra didziausias".

Nežinau ar mes viens kitą supratom Nereliatyvistiniu požiūriu, kai kopėčios nedaug ilgesnės už tvartą bus tokia įvykių seka: kopėčių dešinė pusė palies tvarto dešinę pusę, tada kopėčių kairė pusė palies tvarto kairę pusę ir tik poto ateis žinia, kad kopėčių dešinė pasiekė tvarto dešinę pusę (ilgos kopėčios ir šviesa eis ilgai). ........................************** tvartas ......................############ kopecios Bet kopėčios netilps į tvartą, todėl vien šita įvykių eiga negali būti įrodymas, kad tilps.

Straipsnyje ir nesistengiama įrodyti, kad dvigubai ilgesnės už tvartą kopėčios turi jame tilpti. Paprasčiausiai paaiškinama, kaip tuo pačiu metu tos pačios kopėčios gali būti tvarto ilgio ir keturis kartus ilgesnės už tvartą. Šiek tiek pakeitę tamstos pavyzdį galime informaciją perduoti greičiau už šviesą. Paimkime absoliučiai standžią ilgą lazdą ir ką nors bagstelkime. Informacijos perdavimo greitis artėja link begalybės. Tik vat iš kur tokią lazdą gauti?

Na nereliatyvumas nėra neriboto šviesos greičio sinonimas. Šviesos ir garso greitis ribotas, tik nereliatyvus. Gal jis banginis, gal koks pusiau balistinis, šiaip čia jau kita tema.

Ar daiktai iš tikrųjų sutrumpėja, ar kyla toks įspūdis stebėtojui? Ar sutrumpėjimas yra panašus į doplerio efektą, ar sutrumpėja pats objektas dėl savo įgyto greičio. Jeigu tai nėra doplerio efektas, sutrumpėja objektai nesvarbu kokia kryptimi juda: ar tolsta ar artėja.

Jei įdomu mano nuomonė galiu atsakyti savo forume. Aš čia tik apie paradoksus dar gal ką sugalvosiu. Na sakykim gal būtų įdomu panagrinėti sudėtingesnį variantą kaip veržlė ir varžtas pralįstų vienas pro kitą dideliu greičiu

Aš ir taip ankščiau galvojau. Čia sprendžiant problemą, kaip padaryt internetą iki mėnulio su kuo mažesniu ping . Bet argi gravitacinis laukas neplinta šviesos greičiu. Žodžiu, gaila, bet naudojantis skype šnekučiuotis su marsu sunkiai gausis p.s. Labai ačiū redakcijai už puikų straipsnį.

Seniau manydavau, kad daiktai ne sutrumpėja, o sumažėja. Jeigu daiktai sumažėtų, tai kopėčias reikėtų pabandyti įkišti stačias

kol kas būsi nesuprastas (kaip ir jis http://www.youtube.com/watch?v=DaxD_4n3KMg)

geras straipsnis

Tai va, kad susitraukia judėjimo kryptimi, o ne sumažėja. Šiuo atveju veržlė susiplotų, varžtas sutrumpėtų. O jeigu kalbi apie sriegį, tai vėl kiti skaičiavimai - besisukantis varžtas/veržlė trumpėtų judėjimo kryptimi - tie patys ritiniai apie kuriuos jau kažkas kalbėjo.