Specialiosios reliatyvumo teorijos „paslaptys“: kopėčių paradoksas

Dar sukimosi greitis, kol pralėks turi apsisukti fiksuotą kiekį kartų, bet jei laikas lėtėja tai suksis lėčiau. Kaip tada galės praeiti pro sriegius, jei sulėtėjus laikui mažiau kartų apsisuks?

Užpuolė grafomanija apie Einšteiną: http://www.pipedija.com/index.php/%C5%A ... nga_mintis . [per klaidą buvau papostinęs ne į tą temą ]

aciu rwc uz grafomanija

dukart perskaičiau, bet neįkertu straipsnio... kaip tas E įsipaišo ir ką jis išsprendžia... Išvis - kdl man sunku sukurt asociacijas tarp tvarto sienų bei kopėčių galų ir raidžių grafikuose? Gal dėlto sunkiai ir sekasi fizikos teoriją suprast...

Siaip tai jo. Visai idomiai cia _alvydas_ masto. Man irgi neaisku. Tikrai tokia ivikiu seka ir bus ar kopecios, kurios yra truputi ilgesnes uz tvarta, tilps ar netilps i tvarta. Sakykime judame ne sviesos greiciu. Tuo paciu metu atsitiks du ivikiai. ir vienas ir kitas kopeciu galas pasieks atitinkamus tvarto galus. ir tik po kurio laiko sviesos greiciu atleks impulsas i kopeciu gala kad kopeciu priekis jau pasieke tvarta. Butu idomu suzinoti ka autorius pasakys i tokius isvedziojimus

Jei ir vienas ir kitas galas pasieks atitinkamus tvarto galus vienu metu, vadinasi kopeciu ilgis = tvarto ilgiui. Nereikia tada nieko ir galvoti. Seip nesupratau ko norejei paklausti savo postu?

, nei sužinos, kad galas tilpo. Paradoksas išsisprendžia taip, kaip parašyta išvadose: nori nenori, kopėčių priekis plojasi į sieną ir tik nuo kopėčių bei tvarto elastingumo, sienos tvirtumo ir kopėčių greičio priklauso, kuo viskas baigsis.

Pagal 4ą paveiksliuką atvirkščiai: D C Laikas čia nuo apačios į viršų. Joguntas rašo: "Tai reiškia, kad kopėčios susispaudė ir jas tikrai įmanoma sukišti į dvigubai per trumpą tvartą." Jūs rašote: "Iš to seka, kad kieno atžvilgiu bežiūrėtum ir kaip bematuotum, niekuomet visų atskaitos sistemos atžvilgiu nebus abu galai viduje."

Kas man visada nepatinka, tai kad zmones iseina is diskusijos vos tik pateikus klausima kuris gali visa teorija sugriaut Jogundai, kur dingai?

Beje, jei laikysime, kad Petras pradeda prieš pat sieną stabdyti (nes taip nori nenori privalo būti), tai paradoksas dar lengviau išsisprendžia.

turiu klausima gal truputi ir pro sali, nevisai pagal tema, bet ar yra tirta koks sviesos greitis judant per "tamsiaja medziaga"?

Straipsnyje buvo teigiama, kad tilps abiejų stebėtojų atžvilgiu. Motyvacija – įvykių eiliškumas D C E. Aš parodžiau, kad toks eiliškumas išvis nieko neįrodo. Aš aišku suprantu įvykių vienalaikiškumo problemą. Ji yra tiek reliatyvume tiek nereliatyvume. Nereliatyvume įvykių vienalaikiškumas yra toks pat postulatas kaip reliatyvume c constant. Nežiūrint to, kad neturim begalinio greičio, galim išskaičiuot remiantis žiniom apie signalo judėjimo ypatumus. Jei nematytume šviesos, tai negi kurtume reliatyvumą pagal garso greitį? Bet aišku tokiame viensegmenčiame uždavinyje apibrėžti žodžių prąsmę tilps/netilps yra keblokai. Blogiausia, kad čia reik papildomos įrangos: vartai, sienos, detektoriai, šviesos impulsai. Geriau būtų panagrinėti varžtą ir veržlę arba pralendančius kūbus, kuriems papildomai nereikia nieko.

Sveiki kolegos, Kaip matau, neblogai padirbėjote kol manęs čia nebuvo Nesugebėsiu atsakyti į kiekvieną žinutę, bet perskaičiau visas. Kaip supratau, neaiškiai paaiškinau kelias detales, todėl pabandysiu pasitaisyti. Visų pirma, daiktai sutrumpėja judėjimo kryptimi, bet ne "sumažėja". Norėdamas išvengti maišaties šiuo klausimu, nagrinėjau vienos dimensijos atvejį. Dar kartą pabrėžiu, kad kopėčios ir tvartas nejuda šviesos greičiu! Šviesos greičiu juda tik šviesa (griežtai tariant, masės neturinčios dalelės). Straipsnio 1 pav. (Nijolės erdvėlaikis) vaizduojamos Sqrt[3]/2 c~0,866c greičiu judančios kopėčios, kur Sqrt yra kvadratinė šaknis, o c - šviesos greitis. Tai yra atvejis, kai Nijolei atrodo, kad kopėčios vos vos spėja įtilpti. Jei Petras bėgs bent kiek greičiau (pvz. 0,867c), matysime, kad C įvyks anksčiau negu D (Nijolės erdvėlaikyje!). Norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad 1 ir 2 pav. įvykiai vaizduojami ne kada juos kas nors pamato (nes tada turėčiau braižyti šviesos linijas iki stebėtojų akių), o tada, kada jie įvyksta tam tikroje atskaitos sistemoje. Tam tikra prasme, tai ir yra visas "paradokso" sprendimas, išdėstytas straipsnio pabaigoje. Jei vis vien liko neaiškumų, prašau dar kartą juos išsakyti ir ačiū, jog skaitėte

Dar norėčiau atsakyti į kelis tiesiogiai su straipsniu nesusijusius klausimus. neteisingai teigė, kad SRT netinka su pagreičiais judančių kūnų aprašymui. Tačiau net jei būtų teisingas, šis teiginys nedaro jokios įtakos straipsnio išvadoms. O dėl besisukančio cilindro pakomentuosiu vėliau.

Vietoi Petro as kopecias buciau perpjoves per puse ir nereiketu tada jam begiot...

Aha, o kai prireiks dvigubai ilgesniu kopeciu, tada klijuosi su lipalu ar suksi su merdvarsciais ?

Man irgi kazkaip atrodo kad ivikiu eiliskumas D C E nieko neirodo. Nes pavyzdziui jei as perbraizyciau ketvirta piesinuka is naujo, bet su salyga kad greitis buvo siek tiek per mazas ir kopecios visdelto netilpo tai nemanau kad jis nelabai ir pasikeistu. visos tieses susikirsdamos vel suformuotu D C ir E taskus. Kurie taip ir eitu vienas paskui kita. Bent jau man kaip neprofesionalui taip atrodo.

su varžtu ir veržle tai lengva. Ilgis keičiasi tik judėjimo (X ašies) kryptimi, o kitomis ašimis kūno matmenys nesikeičia. Todėl jeigu veržlė tinka varžtui, tai visą laiką ir tiks arba atvirkščiai.

Aš kažkodėl būčiau linkęs jumis tikėti. Bet, kai nėra detalaus išaiškinimo, tai nėra ką argumentuoti.