Specialiosios reliatyvumo teorijos „paslaptys“: kopėčių paradoksas

Nelabai supratau - juk kopėčios ir netelpa (jei lyginsime tik C ir D įvykių laikus!) 4 piešinuke Reikia palyginti pvz pav. 3 ir pav. 4 ir pamatysime CDE bei DCE. Jeigu šitų įvykių eiliškumas nieko neįrodo, turbūt naudoji kitokį "kopėčių tilpimo į tvartą" apibrėžimą

Tilpimo sąlyga (vienintelė): C po to D, horizontali linija rodo vienalaikiškumą. Bet parašei: "Tai reiškia, kad kopėčios susispaudė ir jas tikrai įmanoma sukišti į dvigubai per trumpą tvartą."

Gerai Joguntai, aš padėsiu tau apsiginti, kad nebūtų 2 lietuviai 3 partijos (nors mano nuomonę apie reliatyvumą žinai). Čia kai kas sumaišyta net ne Jogunto, o pačiuose šaltiniuose iš kur buvo paimta informacija. Kopėčios iš tikro netelpa Petro atžvilgiu ir net stipriai netelpa. Čia ir pasibaigia pirma uždavinio dalis. Ir nereikia sakyti, kad uždavinys nekorektiškas. Bet yra antra uždavinio dalis. Ar mes galime šitą gauta atsakymą suvesti į fizinį prieštaravimą. Taip, kad koks nors realus įvykis įvyktų arba neįvyktų priklausomai nuo stebėtojo. Pasirodo šitame uždavinyje tai padaryti yra labai sunku, galbūt neįmanoma. Ir visa tai gaunasi dėl postulato apie šviesos greitį. Galima būtų bandyti sakykim leisti elektros srovę per tvarto galus ir kopėčias. Na, kad tvarte užsidegtų lemputė, reikia, kad aliumininės kopėčios sujungtų tvarto galus. Gal kas dar ką sugalvos. Negi neįdomu pabandyti? Jei Joguntui norėtųsi ir Technologijos.lt sutiktų, mielai paskaityčiau ir padiskutuočiau ir apie kitus paradoksus. Na, kad ir dvynių, kūbų ir tt. Kol kas tiek.

Gerbiamas Alvytai, jei atidžiai išnagrinėtumėte straipsnį, pastebėtumėte, jog pateikiami du alternatyvūs kopėčių tilpimo apibrėžimai, nes nagrinėjamos dvi situacijos. 1) Įvykis C įvyksta anksčiau nei D. Toks apibrėžimas galioja, kai įvykis D gali įvykti, nes tvartas turi du duris. Primenu, kad C reiškia priekinių durų užsidarymą, o D - galinių atsidarymą. 2) Įvyksta įvykis C. Toks apibrėžimas galioja, kai galines duris pakeičiame siena. Šiuo atveju įvykis D reiškia "kopėčios atsitrenkė į sieną", o įvykio C apibrėžimas nepakinta. Manau, kad anksčiau ar vėliau prisiruošiu parašyti ir apie kurį nors kitą paradoksą, jei bus susidomėjimas.

Yra (dvynių, kūbų, sraigto/veržlės, cilindro gravitacijoje)

Sunku diskutuoti, nes atrodo, kad ignoruojam vienas kito argumentus

Am. Bijau, kad infomacija už šviesą keliauja net kelis kart greičiau. Net, regis, ir technologijos.lt rašė apie eksperimentą, kai fotoną padalino į dvi dalis. Tarp dalių buvo sąlyginai didelis atstumas, tačiau pakeitus vienos dalelės savybę akimirksniu pasikeisdavo ir kitos (akimirksniu - greičiau už šviesą). Tikslios nuorodos dabar nurodyti negaliu, bet jeigu rasiu - būtinai įdėsiu. Ir kaip tik buvo dar diskutuota, kad infomacija gali būti greitesnė už šviesą, kadangi ji neturi energijos, taigi neprieštarauja reliatyvumo teorijai

Nu va sudirbai reliatyvumo teorija Jo dar rase kad netgi sviesa sklinda is tolimojo kosmoso kartais greiciau nei kad vakuume, ty greiciau nei ~300000km/s irgi cia rase, bet minejo kad ne sviesa, o informacija, nors ta info ir atnese kazkokie tai fotonai vistiek. Arba kad lazerio sviesa sklinda greiciau nei 300000km/s per cezio garus. Na kaip cia paskius greiciau, jeigu daviklis uzregistravo signala, dar tada kol jis nebuvo paleistas lazrio spindulys, cia jau negreiciau, cia jau "laiko masina" perduoti informacijai.

Neteisingai! Ten tikriausiai buvo kalbama apie fazinį šviesos greitį, o tai visiškai nereiškia, kad fotonai sklinda greičiau už šviesą (koks absurdiškas teiginys tai būtų!) ar kad informacija sklinda greičiau už šviesą.

tuomet, kai aš sužinojau, kurį laišką tau išsiunčiau. Laiškas nori nenori keliavo kurjerio greičiu, ir niekaip negali sužinoti informacijos A arba B, kol kurjeris tau jos neatneš. Analogiškai, tu atplėšęs laišką ir perskaitęs "B", žinai, kad pas mane liko "A" (jei taip buvom iš anksto susitarę). Bet taip nereiškia, kad pasiuntei man informaciją "A". Faktiškai, to užtenka. Bet paimkim sudėtingesnį atvejį. Tarkim, tie laiškai kažkaip "bendrauja" greičiau nei kurjeris. Pavyzdžiui, radijo bangom. Kai tik vieną laišką atplėši, automatiškai atsiplėšia kitas. Kai tik aš perskaitau "A", tu perskaitai "B" - arba atvirkščiai. Tačiau net ir tokiu atveju laiško informacija - "A" arba "B" - pirmiausia turėjo nukeliauti įprastu paštu. Net jei išsiųsdamas vieną laišką, nelaukčiau, kol kitas pas tave atkeliaus ir iškart atplėščiau, vis tiek atplėštas laiškas keliautų pas tave kurjerio greičiu, tik visą tą laiką jo turinys man (ir kurjeriui) būtų žinomas - bet ne tau.

http://www.ufolog.lt/forum/viewtopic.php?f=8&t=1883 http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... psnis-3066 Butent vieno bito informacija (ON) irgi yra informacija, tai butu tiesiog 1, kaip parode eksperimentai praktiskai info galime perduoti vienalaikiskai, be velavimo ir greiciau nei sklinda sviesa. O kopeciu eksperimentas sufailins, nes signalai nuo davikliu gali ateiti vienalaikiskai visiems stebetojams, esant tam tikrom salygom. Tas reiskia kopecios netelpa, susidaro tik iliuzija del sviesos greicio, kad kopecios trumpeja. Beto kas trumpeja kopecios ar darzine? Abu jie juda vienas kito atzvilgiu vienodu greiciu. As manau kad informacija gali buti perduota greiciau uz sviesa ir netgi atgal laiku, tegu tas laiko tarpas ir labai mazas. Atrodo reikia nauju teoriju, nes jau praktika toliau pazenge nei teorijos gali papasakoti.

nežinodamas, kaip apsisprendė pirma dalelė, negali nustatyti, kaip apsipręs antra. Ir net, kaip sakiau, negali nustatyti, ar jos jau apsiprendė.

Aš turiu omeny kaip reiktų analizuoti tokio tipo paradoksą: Pradžioj paradokso pateikėjas formuluoja paradoksalią situaciją kurią galima suvesti prie vieno įvykio tokio kaip lemputė užsidegs ar ne priklausomai nuo stebėtojo. Tai dažniausiai atsitinka dėl neteisingo teorijos interpretavimo arba gali būti ir dėl pačios teorijos problemų. Tada teorijos žinovas parodo, kad abiejų stebėtojų atžvilgiu įvyks tas pats įvykis, jei teorija teisinga. Čia nebuvo aiškiai suformuluotas pirmas etapas. O tik pavyzdėlis, kad reliatyvume įvykių vienalaikiškumas neabsoliutus, kas savaime dar nėra paradoksas. Kitas dalykas kiti siūlomi paradoksai ar „paradoksai“ kūbai - susiduria , nesusiduria veržlė/sraigtas - susiduria , nesusiduria dvynių – irgi prieštaravimas kurį galima suvesti prie tos pačios „lemputės“ įjungimo arba ne. Tilps/netilps yra matavimo rezultatas, o ne reiškinys, kaip lemputės užsidegimas pvz.

Mano nuomone, bet kas, pvz. lemputės užsidegimas, yra matavimo rezultatas. Šia prasme nematau skirtumo tarp lemputės užsidegimo ir kopėčių tilpimo. Įdomu, kuo kubų paradoksas skiriasi nuo kopėčių paradokso? Jei čia tas paradoksas, kurį siūlėte savo straipsnyje, aš jokių skirtumų nematau. Teigiamas dalykas yra tas, kad sutinku su beprecedentiškai dideliu kiekiu teiginių jūsų pereitame komentare

Ačiū Jogundui ir rwc už paaiškinimus. Tik kad jau nebekiltų ateityje jokių neaiškumų, tai: Taigi, tame eksperimente vienas fotonas žino savo būseną (tarkim 1), o kitas nežino ? Ir kai jau tas vienas fotonas atskelidžia savo būseną - 1, tai antrasis tada irgi žino savo būseną - 0 ir atvirkščiai ? Juk kaip su laišku. Tu žinai, kad tavo laiškas bus A arba B, o aš išvis nežinau koks bus mano laiškas. Tu atidarai ir sužinai, kad tavo yra B, tada žinai, kad aš turiu A ir pasakai man ?

Malonu, nors diskusijai vienoda nuomonė net neįdomu

Sunku diskutuoti, kiek nelaksti vaizduote pas tamsta, nors logika gelezine. Perfrazuosiu jusu teigini, "pavadinkim viska fotonais", o daviklis yra visiskoje tamsoje ir negauna nei vieno fotono, pirmas davikli pasiekes fotonas atnes informacija, kad ijungta, tai yra atnes 1 bito informacija, o visi kiti like 99 tegu eina sunims sieko pjauti iskaitant ir 50aji, jie nebenes jokios mums reikalingos informacijos. Aisku pirmas davikli pasiekes fotonas nera originalus kuris buvo isspinduliuotas is lazerio. Nezinau kaip dar galeciau irodyti kad gauti informacijai man nereikia visu isspinduliuotu fotonu, man uzteks ir pirmuju pasiekusiu registruojanti irengini. Tarkim traukinio atvejis ant begiu uz tam tikro atstumo stovi daviklis kuris suveiks pravaziavus bet kam, garveziui ar vagonui, ar visam sasatui ir tokiu budu perduos informacija "ijungta" net jeigu tas sastatas sutiks ant begiu pakeliui koki kita vagona ir jam perduos energijos impulsa ir tas vagonas atvaziuos pirmesnis uz visa sastata, ar jo vidurki, siuo atveju giliai dzin, mums reikalinga tik 1 bito informacija, arba atvaziavo, arba ne, o ne kiek vagonu atvaziavo ir tai yra pritaikyta konkreciai sitam eksperimentui kuriam uztenka kad signalas butu perduotas greiciau uz sviesa, dar geriau be jokio lago. O reliatyvume ir siame minciu eksperimente pagrindinis akcentas yra ivykiu nevienalaikiskumas, del jusu mineto informacijos perdavimo budo fotonais. Dabar del susietu daleliu ir sio eksperimento, velgi vaizduotes trukumas. Paimam dvi poras tokiu susietu daleliu, tarkim A ir a, B ir b. Susieta yra A su a, ir taip pat B su b, bet ne A su B, b ir ne B sau A, a. Darzines pradzioj patalpinam A, darzines gale patalpinam B, o pas stebetoja yra a ir b. Daleles reaguos monemtaliai, be jokio sviesos greicio lago ir eksperimenta "sudirbs", nes informacija ateis vienalaikiskai, nepriklausomai kur bus stebetojas. Jei ir sitas jums netinka. Tada sitas budas tiks http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... psnis-3066 Citata is straipsnio "Vokiečių mokslininkai eksperimentavo su fotonais, sklindančiais tarp dviejų prizmių. Iš pradžių prizmės buvo sujungtos, o atspindėtus fotonus fiksavo specialus detektorius. Po to mokslininkai prizmes atskyrė vieną nuo kitos per metro atstumą, tačiau kai kurie fotonai, atsispindėję nuo tolimesnės prizmės pasiekdavo detektorių tuo pat metu, kaip ir atsispindėję nuo artimesnės – tarsi prizmės nė nebūtų atskirtos. Fotonai prizmes skiriantį 1 metro atstumą įveikdavo tarsi akimirksniu." Tiesiog stebetojas prie registravimo irenginio, o kiti galai prie darzines angu.

Tik faktas, kad fotonai tarsi "apsisprendžia" pagal detektoriaus nustatymus.

. Tarkim, nejudančiam stebėtojui tvarto vidury (pavadinkim Jonu) B ir C įvyksta vienu metu (nes jis vienodai nutolęs nuo B ir C įvykių taškų). Jei Jonas pasislinks link paradinių durų, tuomet B<C, jei link galinių - B>C. Tačiau labai dideliu greičiu judančiam Petrui kitaip. Kodėl? Tarkim, kad jis per kopėčių vidurį, ir jam B=C. Iš čia dar vienas paradoksas: nors fotonas pranešantis apie įvykį C pirmiau turėtų pasiekti Petrą nei Joną, o fotonas B - atvirkščiai, bet jiems abiems turėtų atrodyti, kad B ir C įvyko vienu metu. Taip būti negali, nes akivaizdžiai B turės pirmiausia pralenkti Joną, kad pasiektų Petrą, o C - atvirkščiai. Kaip tai išsisprendžia? Ogi taip, kad Petrui kopėčios yra ilgesnės nei Jonui, todėl negali būti, kad ir vienam, ir kitam B=C.

nežinau ar nukrypsiu nuo esamos diskusijų temos ar ne, tačiau internete radau kai ką įdomaus - paaiškinimą, kodėl esant dideliam objekto greičiui mes matytume jį nesutrumpėjusį, o tik kažkiek pasisukusį: