Švedų mokslininkai: nitratai gali pagerinti sveikatą? (9)
Mokslininkai skelbia tyrimo rezultatus, paaiškinančius, kodėl špinatai, kurių nauda sveikatai plačiai pripažįstama, teikia tiek energijos. Jų teigimu, taip yra ne dėl geležies, kaip kad manyta anksčiau. Pasirodo, teigiamą špinatų poveikį gali lemti šios daržovės lapuose esantys natūralios kilmės nitratai. Yra atlikta ir daugiau tyrimų, atskleidžiančių teigiamą nitratų poveikį organizmui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Cell Metabolism“ švedų medicinos mokslininkai teigia, jog nitratai, kurių gausu visose žaliose lapinėse daržovėse, skatina energiją teikiančių ląstelės organoidų veiklą.
Iki šiol vyravo nuomonė, kad šios neorganinės cheminės medžiagos neturi jokios maistinės vertės. Pusę amžiaus neorganiniai nitratai yra siejami su neigiamu poveikiu ir net žalingumu sveikatai, rašo „Bioscience Technology“.
Suvalgius vos vieną porciją špinatų, suintensyvėja mitochondrijų – mažų, pupelės formos organoidų, kurie skatina ląstelių aktyvumą ir augimą – veikla, praneša „The Daily Mail“. Anksčiau buvo manoma, kad špinatai jėgų suteikia dėl juose esančios geležies.
„Kalbame apie nitratų kiekį, esantį dviejuose, trijuose burokėliuose ar lėkštėje špinatų“, - teigia tyrimui vadovavęs Stokholmo Karolinskos instituto profesorius Edis Vaitzbergas (Eddie Weitzberg). – Mes žinome, kad valgant daug vaisių ir daržovių, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat diabeto rizika. Tačiau nebuvo aišku, kokios maistinės medžiagos pasižymi šiuo poveikiu. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog energijos suteikia neorganiniai nitratai.“
Anksčiau E.Vaitzbergas su kolega Jonu Lundbergu (Jon Lundberg) įrodė, kad maiste esantys nitratai, kartu su tam tikromis bakterijomis, padidina azoto rūgšties lygį organizme, o azoto rūgštis gerina kraujotaką bei mažina kraujo spaudimą.
Naujasis tyrimas atskleidė, kad dėl nitratų mitochondrijos tampa sandaresnės, todėl didėja ir jų veiksmingumas. Atlikus kitus tyrimus, taip pat paaiškėjo, kad burnos skalavimo skystis sumažina nitratų veiksmingumą, nes sunaikina burnoje esančias bakterijas, kurios reikalingos azoto rūgšties gamybos procese.
Yra atlikta ir daugiau tyrimų, atskleidžiančių teigiamą nitratų poveikį organizmui. Ekseterio kolegijos ir Pusiasalio medicinos ir stomatologijos kolegijos mokslininkų komanda eksperimento savanorių paprašė išgerti natūralių burokėlių sulčių ir sulčių, iš kurių buvo pašalinti nitratai.
„Kiekvieną kartą, kai buvo geriamos natūralios, nitratų turtingos sultys, mes pastebėdavome akivaizdų fizinės veiklos pagerėjimą, kurio nebūdavo geriant filtruotas sultis, - teigė profesorius Endis Džounsas (Andy Jones). – Įsitikinome, kad nitratai yra aktyvusis veiksnys.“
Nors visuomenėje plačiai paplitusi išimtinai neigiama nuostata į nitratus, nitratai yra neatsiejama daržovių sudėtinė dalis – natūraliai iš aplinkos patenkantys azoto junginiai. Augalams jie būtini, o daržovės turi savybę juos kaupti. Didesni nitratų kiekiai randami lapinėse daržovių dalyse, mažesni – sėklose ir šakniagumbiuose. Vaisiai nitratų kaupti nelinkę (vaisiuose nitratų kiekiai išvis nereglamentuojami). Pavyzdžiu pastarųjų mėnesių duomenimis, didesni nitratų kiekiai nustatyti imbiero šaknyse, tačiau vartotojas drąsiai gali suvartoti 400 gramų gryno imbiero per parą (kas yra sunkiai įmanoma) be jokio pašalinio poveikio sveikatai.
Sveikatos apsaugos ministerija perspėja, jog didelės nitratų dozės, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos organizmui. Ypač nitratai pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus, ne jiems dar nesusiformavusi fermentinė nitratų redukavimo sistema. Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis ir nustatomais nitratų kiekiais Lietuvoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse, panašu, kad suaugusiam žmogui fiziškai neįmanoma suvalgyti tokio daržovių ar vaisių kiekio per parą, kad susidarytų sveikatai kenksminga nitratų dozė.
