„Starship“ susprogdino jonosferą. „Žemėje to dar nėra buvę“ (Video) (1)
Mokslininkai mano, kad pirmą kartą dėl raketos sprogimo jonosferoje atsirado skylė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Geophysical Research Letters“ publikuoto tyrimo autoriai teigia, kad kompanijos „SpaceX“ sukurtos didžiausios pasaulyje raketos „Starship“ sprogimas lėmė, kad viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose laikinai susiformavo skylė. Mokslininkai tvirtina, kad tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai tokia skylė atmosferoje atsirado dėl raketos sprogimo, rašo „Live Science“.
|
Didžiausia pasaulyje raketa – itin sunkioji raketa „Starship“ – 2023 m. lapkritį iš „SpaceX Starbase“ pakilo antrąjam bandomąjam skrydžiui į kosmosą.
Praėjus maždaug 4 minutėms po paleidimo, pirmoji raketos pakopa atsiskyrė nuo raketos viršaus, kaip planuota, tačiau ji netikėtai sprogo ir nepavyko nusileisti atgal, kaip turėjo. Dar po 4 minučių maždaug 150 km aukštyje sprogo viršutinė raketos pakopa.
Naujojo tyrimo autoriai mano, kad antrasis sprogimas sukėlė laikiną skylę jonosferoje (Žemės atmosferos dalyje, kuri tęsiasi nuo 80 iki 650 km), kurioje dujos jonizuojamos ir virsta plazma. Skylė egzistavo apie 40 minučių, bet tada išnyko. Jo dydis vis dar nežinomas.
Pasak mokslininkų, paprastai skylės jonosferoje gali susidaryti dėl sąveikos su raketų kuru. Kuro cheminės medžiagos, tokios kaip anglies dioksidas ir vandens garai, gali reaguoti su jonizuotais deguonies atomais, todėl jie laikinai virsta įprastais deguonies atomais. Taigi jonosferos plazmoje susidaro skylė.
Tokias skyles dažniausiai sukuria „SpaceX“ raketos, kai atsiskiria pakopos arba raketos išpila nereikalingą kurą. Kai skylėse esantys atomai vėl paverčiami plazma, jie skleidžia raudoną šviesą, sukurdami reiškinį, panašų į Šiaurės pašvaistę.
Tačiau pernai lapkritį buvo užfiksuotas pirmasis atvejis, kai jonosferoje atsirado skylė, kurią sukėlė raketos sprogimas. Mokslininkai mano, kad smūginė banga po sprogimo laikinai išsklaidė laisvuosius elektronus jonosferos viduje ir sutrikdė plazmą.
Mokslininkai teigė, kad skylės jonosferoje vis dar yra menkai suprantami reiškiniai, todėl norint sužinoti daugiau apie Žemės jonosferą, jas vis dar reikia geriau ją ištirti.
Pirmasis raketos „Starship“ bandymas pernai balandį taip pat baigėsi sprogimu, tačiau tuomet skylė jonosferoje nebuvo sukurta, teigia mokslininkai. Greičiausiai taip nutiko todėl, kad sprogimas įvyko mažesniame aukštyje, o smūginė banga jonosferos nepasiekė.
