Bandoma paaiškinti, kodėl kitos rasės žmonės atrodo itin panašūs (7)
Galbūt nemalonu prisipažinti, tačiau dažniausiai kitos rasės žmonės mums atrodo beveik vienodi. JAV atliktas tyrimas bando paaiškinti šį fenomeną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Psichologai tokį reiškinį vadina „kitos rasės efektu“ ir jis iš tikrųjų egzistuoja. Dėl miglotų priežasčių, baltaodžiai turi daugiau sunkumų atpažįstant juodaodžius, azijiečius ir lotynų amerikiečius. Tikėtina, kad pastarieji pasižymi tokiu pat bruožu – negebėjimu įžvelgti skirtumų tarp kitos rasės atstovų.
„Kitos rasės efektas“ gali turėti labai rimtų pasekmių, pažymi Heathera Lucas, autorė, vadovaujanti neseniai atliktam tyrimui apie šį fenomeną. „Atpažinti anksčiau sutiktus žmones yra ypatingai svarbi kasdienio gyvenimo dalis“, – dėsto ji. H. Lucas priduria, jog tai lemiamai aktualu ir kriminalinio teisingumo vykdymo srityje. Taigi peršasi mintis, kad dauguma žmonių tampa savitai akli kitos rasės žmonių atpažinimo atveju, ką iš esmės patvirtina mokslininkės H. Lucas tyrimas, publikuotas žurnale „Frontiers in Human Neuroscience“.
H. Lucas, psichologijos doktorantūrą studijuojanti Šiaurės Vakarų Universitete, ir šio tyrimo bendraautoriai atrinko 18 baltųjų studentų. Jiems buvo uždėtos kepuraitės su elektrodais, skirtos išmatuoti jos smegenų veiklą, rodant baltaodžių, juodaodžių, lotynų amerikiečių ir azijiečių portretus. Praėjus kelioms minutėms, šie portretai tyrimo dalyviams buvo rodomi pakartotinai, siekiant patikrinti, ar šie gali atpažinti neseniai matytus veidus.
Nagrinėjant tyrimo rezultatus, didžiausias dėmesys buvo skiriamas smegenų veiklos analizei. Pirmiausia, kaip buvo reaguojama pirmą kartą pamačius portretus. Ankstesni tyrimai atskleidę, jog tos pačios ar giminingos rasės žmonės pirmą kartą pamatyto veido bruožus įsimena greičiau nei trunka akies mirksnis, rašoma msn.com.
Smegenų veikla išaugo kaskart pažvelgus į nuotrauką, nepriklausomai nuo to, ar toje nuotraukoje buvo vaizduojamas baltaodžio ar kitos rasės žmogaus veidas. Tačiau skirtumas tas, jog ji buvo kur kas didesnė, pamačius būtent baltaodžio portretą – ne baltaodžio žmogaus veido nuotrauka tokią aukštą tiriamojo smegenų aktyvumą sukeldavo tik retkarčiais. Paaiškėjo, kad kuo aukštesnis smegenų aktyvumas buvo užfiksuotas žvelgiant į tam tikrą nuotrauką, tuo geriau įsimenami joje vaizduojamo veido bruožai. Visgi, kyla klausimas, ar žmonės mažiau geba atpažinti kitos rasės žmones, ar tiesiog mažiau stengiasi. Į jį atsakymo kol kas nerado ir tyrimo autorė H. Lucas.
