Apie tai, kas stropiai slepiama nuo ledų valgytojų (30)
Nepriklausomas mitybos ekspertas perspėja: ledai prifarširuoti konservantų ir cheminių užpildų, didinančių produkto tūrį ir įmonių pelną. Gamintojai atkerta, kad dėti į ledus galima viską, kas leidžiama Lietuvoje. O leidžiama daug.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai – ne vitaminai
„Visi ledai gaminami iš pieno miltelių. Sausas pienas gaminamas aukštoje temperatūroje, kurios užtenka, kad oksiduotųsi pieno riebalai, o jie mūsų organizme nepageidaujami, nes sukelia vėžinių ląstelių dauginimąsi“, – perspėjo V. Sakas. Jo teigimu, leduose randama karmino (E120) – dažiklio, gaminamo iš tam tikros rūšies vabzdžių. Esą šis priedas gali sukelti alergiją. V. Sako nuomone, į ledus dedama obuolių rūgštis (E296) pažeidžia dantų emalį. „Likusios sudedamosios dalys tėra žmogaus organizmui pavojingi cheminiai užpildai, didinantys produkto tūrį“, – nevyniojo žodžių į vatą V. Sakas.Priekaištų gamintojams neturi
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) argumentai – tokie, kaip ir visada, kilus klausimui apie tai, kas patenka į lietuvių organizmus: „nenusižengta teisės aktams“, „skaitykite etiketes“, „žmogus renkasi pats“. VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė sako, kad pastaruoju metu skundų dėl ledų kokybės nebuvo gauta. Anksčiau vartotojai yra skundęsi, kai įsigijo aptirpusių ledų. „Nesame leduose radę kenksmingų medžiagų. Kas gi tokius ledus galėtų gaminti? Juk tai produktas, kurį dažniausiai valgo vaikai. Neįsivaizduoju, kokia įmonė galėtų į rinką pateikti nesaugius ledus. Ledai – griežtos kontrolės produktas“, – kalbėjo A. Greičiuvienė.Leidžiama, vadinasi, saugu?
VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška atkreipia dėmesį į ledų pakuotę, ant kurios surašyti visi į ledus sudėti priedai.
„Jeigu vartotojas nori rinktis visiškai natūralų produktą, turėtų domėtis produkto sudėtimi. Mes negalime pareikšti gamintojui, kad nenaudotų kokių nors priedų, jeigu jie yra leidžiami. Pretenzijas gamintojams gali pareikšti vartotojai, nepirkdami kai kurių produktų“, – kalbėjo G. Čereška.
Anot jo, inspektoriai tikrina tik tai, ar produktas atitinka teisės aktus, ar yra pagamintas higieniškomis sąlygomis, ar yra saugus vartoti.
„Jeigu naudojami leidžiami priedai, vadinasi, produktas yra saugus“, – darė išvadą G. Čereška.
Ledus gaminančios bendrovės atstovė Vida Šukienė neslepia, kad kai kurie gamintojai naudoja pigesnes, prastesnės kokybės žaliavas.
„Reklamuojami grietinėlės skonio ledai – produktas, kuriame visiškai nėra grietinėlės. Jie pagaminti iš augalinių riebalų, tačiau įdėta kvapiosios medžiagos, kuri suteikia grietinėlės skonio“, – piktinosi V. Šukienė. Taip elgiamasi, nes augaliniai riebalai yra pigesni.
Ji rekomenduoja valgyti grietininius ledus. Jeigu ant pakuotės neparašyta, kad ledai – grietininiai arba pieniški, vadinasi, dauguma pieno produktų žaliavų juose pakeista augaliniais riebalais.
„Reikėtų pasižiūrėti, kokių augalinių riebalų įdėta. Kokoso riebalai tinkami valgomųjų ledų gamybai, bet kai kurios įmonės, siekdamos didesnio pelno, atsiveža pigesnių augalinių riebalų iš trečiųjų šalių. Tai gali būti riebalų mišiniai, pagaminti iš prastesnių žaliavų“, – sakė V. Šukienė.
Ji įsitikinusi, kad geriausia valgyti baltos spalvos ledus. Tokiuose leduose nebus įdėta jokių dažiklių.
Ledai be E – retenybė
Nepriklausomo mitybos eksperto V. Sako priekaištai dėl ledų gamyboje naudojamų pieno miltelių V. Šukienei atrodo nepagrįsti.
„Visas pasaulis naudoja džiovintus pieno miltelius. Aukštoje temperatūroje išgarinamas vanduo, kad liktų tik sausas pienas. Neturiu duomenų apie oksidaciją, bet jeigu vyktų kas nors pavojingo, juk būtų uždrausta juos naudoti“, – kalbėjo V. Šukienė.
V. Šukienės teigimu, standikliai arba stabilizuojančios medžiagos, kurias naudoja visi ledų gamintojai, yra natūralios kilmės, tačiau perdirbti cheminiu būdu. Pavyzdžiui, želatina gaminama iš jaučių kaulų. Anksčiau ji būdavo verdama iš kiaulių kaulų, tačiau vėliau tai uždrausta.
Vanilė iš naftos
„Sintetinė vanilė gaminama iš naftos, ji daug pigesnė, todėl kai kurios įmonės ją naudoja“, – atskleidė ledų gamintojų paslaptį V. Šukienė.
Anot jos, karminas nėra įtrauktas į alergenų sąrašą. ES leidžiamų naudoti papildų sąraše ši medžiaga įrašyta, tačiau dozės ribojamos.
V. Šukienė pripažįsta, kad anksčiau įmonė yra naudojusi karminą, nes jis ledams suteikia ryškiai raudoną spalvą.
„Daugelio ledų receptūras keičiame ir atsisakome spalvų, nes vartotojai bijo jas ženklinančių raidžių, ne visuomet žinodami jų savybes, – pasakojo V. Šukienė. – Faktas, kad karminas gaminamas iš vabalų atrodo baisiai, bet iš tiesų tai yra leistinas dažiklis. Visus produktus, kurie yra alergenai, pavyzdžiui, riešutai, rašome paryškintu šriftu, kad vartotojai atkreiptų dėmesį.“
Žmogui, kuris nori gyventi sveikai, šiais laikais parduotuvėje sunku rasti maisto, nes beveik visur galima rasti vienos ar kitos rūšies chemikalų, – tvirtina Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė Nemira Vaičiulionienė. – Ligoniams, kuriuos kamuoja bėrimai ir kiti alergijos simptomai, patariu valgyti ledus mažais kiekiais. Negalima vaikams duoti po dvi ar penkias porcijas ledų per dieną. Dideliais kiekiais vartojamos kai kurios medžiagos veikia kaip nuodai. Jeigu truputį suvalgysite, organizmas išsivalys. Patarčiau ledus valgyti ne kasdien, ypač ilgai galiojančius ledus, kurie pripildyti konservantų. Nėra sveika vartoti spalvingus ledus, į kuriuos pridėta dažiklių ir kvapų. Jeigu žmogus yra jautresnis, būtų gerai, kad pirktų baltus ledus be dažiklių.
