Vėžlys, kuris moka kvėpuoti per… kitą galą? Netikėti vėžlių faktai, kurių nežinojote ()
Lietuvių kalboje juos vadiname vienodai – vėžliai. Tačiau anglakalbiame pasaulyje šie gyvūnai turi atskirus pavadinimus: vandeniniai vėžliai (angl. turtle) ir sausumos vėžliai (angl. tortoise). Bet nors abu gyvūnų būriai priklauso tai pačiai klasei bei yra ropliai su kiautais, jie nėra visiškai vienodi. Taigi, kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp vandeninio ir sausumos vėžlio?
© Franziska_Stier (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/tortoise-reptile-sea-turtle-red-sea-9328571/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis vandeninių ir sausumos vėžlių skirtumų kyla iš buveinių skirtingumo. Pavyzdžiui, vandenyje gyvenančių vėžlių kiautai paprastai yra plokšti – kad jiems būtų lengviau plaukti ežeruose, upėse ar vandenynuose. Sausumos vėžliai neplaukioja, todėl jų kiautai dažnai yra kupolo formos, ir tai yra privalumas sausumoje.
„Kai sausumos vėžliai vaikšto, jie gali netyčia apsiversti ant nugaros, o kupolo formos kiautas padeda jiems vėl atsistoti ant kojų, – aiškina roplių prižiūrėtoja Kolumbo zoologijos sode ir akvariume (JAV) Sydnee Fenn. – Be to, kupolo forma suteikia daugiau erdvės viduje, todėl kai kurie vėžliai gali visiškai įtraukti savo galūnes į kiautą.“
Tačiau yra ir išimčių iš šios taisyklės. Pavyzdžiui, Afrikos plokščiašarvis vėžlys (Malacochersus tornieri) neturi kitiems sausumos vėžliams būdingos kupolo formos tvirto šarvo, pasakoja San Diego zoologijos sodo (JAV) herpetologijos ir ichtiologijos skyrių kuratorius Brettas Baldwinas. „Jis išsivystė plokščią, mažiau kalcifikuotą ir lankstų kiautą, kuris leidžia vėžliui greitai įlįsti į uolų įtrūkimus ir įsitvirtinti juose, išpučiant savo lankstų kiautą“, – teigia zoologas.
|
Vėžliai, kurie gyvena tiek vandenyje, tiek sausumoje, turi plėvėtas pėdas, kurios padeda jiems plaukti ir jei reikia, manevruoti ant žemės. Vien vandenyje gyvenantis vėžliai – tokie kaip jūriniai vėžliai – turi pelekus. San Diego zoologijos sodas pažymi, kad sausumos vėžliai priešingai – paprastai turi apvalias pėdas ir trumpas kojas.
„Trumpesnės, tvirtesnės ir stabilesnės kojos leidžia lengviau judėti ir nešti sunkų kiautą, gyvenant sausumoje“, – sako B. Baldwinas. O S. Fenn pažymi, kad dykumų vėžliams „plačios pėdos padeda lengviau vaikščioti smėlyje, kaip ir kupranugarių pėdos“.
Taip pat sausumos vėžliai yra žolėdžiai, o vandeniniai, kurie gali plaukti pakankamai greitai, kad sugautų grobį vandenyje, taip praplečiant savo mitybą, yra visaėdžiai. Tuo tarpu sausumos vėžliai yra sausumoje juda lėtai, todėl jie paprastai maitinasi augalais.
Tačiau „sausumos vėžliai gali valgyti mėsą, jei pasitaiko proga, – sako S. Fenn. – Jie nebus aktyvūs medžiotojai kaip tigrai, bet jei pasitaiko mėsos – pavyzdžiui, vabzdžių ar maitos – jie gali ją suėsti“. Be to, kai kurie vėžliai, pavyzdžiui, žalieji jūrų vėžliai (Chelonia mydas), yra žolėdžiai, teigia JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija.
Tarptautinio gyvūnų gerovės fondo duomenimis, vėžliai gyvena visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą, paprastai šiltame ar karštame klimate – pavyzdžiui, dykumose ir džiunglėse. Pasak S. Fenn, vėžlių vandeniškoji gyvūnų prigimtis padeda jiems išgyventi net tada, kai oro ir žemės temperatūra tampa žema.
„Jie gali panerti į gilesnius vandenis, kur temperatūra gali išlikti šiltesnė, ypač žiemą, – aiškina ji. – Kai kurie vėžliai gali kvėpuoti po vandeniu per savo kloakas, todėl jiems lengviau pasislėpti po užšalusiu vandeniu. Apibendrinant, tai, kad jie gali gyventi šaltesniame klimate, atveria galimybes juos sutikti visame pasaulyje.“
Parengta pagal „Live Science“.
