Kurgi plečiasi toji Visata?

Kas yra tos "iš visų pusių stumiančios" jėgos šaltinis? Šiaip čia tau reikėtų sugalvoti eksperimentą, kuris parodytų, kaip tokie dalykai įmanomi. Jei gravitacija yra kažkokia "stūmos jėga iš išorės", tai arba jos šaltiniai turėtų būti mistiškai simetriški, arba negalėtų egzistuoti planetinės sistemos, nes apskritiminės/eliptinės orbitos būtų nestabilios.

Nu tu čia ir pavarai. 1. Aš savo išvedime nenaudojau c constant, ir išvis nieko iš tos teorijos, taigi nereliatyvistinis tas išvedimas. 2. Su skaitymu tai pačiam realiai problemos Jei atsiras dar vienas "skaitovas" kuris taip pat perskaitys aš tau alaus pastatysiu 3. Iš "neteisingo" masės tvermės dėsnio išvedžiau teisingas formules. Kaip? Pradedant 69 postu. http://www.bautforum.com/showthread.php ... ost1939374 Čia didesnėm raidėm parašyta http://imagine.gsfc.nasa.gov/docs/ask_a ... 60731.html

Labai keistai parašyta. Rimties masės fotonas neturi, bet energija yra ekvivalenti masei, taigi galima apibrėžti fotono masę, kaip tu ir padarei.

Tai, kad tu iki šiol nesupranti, kad čia ir yra "oficiali" reliatyvumo pozicija ir pozicija tų kurie mane ten kritikavo. Maniau, kad žinai, todėl ir klausiau apie tai kaip tada formuluojat energijos tvermės dėsnį. Man šiaip reiktų saito kur būtų galima eksperimentus aptart. Baut forumas nenori kalbėt apie eksperimentus, jie treniruoti kitame ir išvis tas saitas ne tam, kad kas nors čia įdėjas pateikinėtų, o tam, kad apginti savo statusą, o iš jo išplaukia ir kiti dalykai, kaip finansavimas ir šiaip geresnis gyvenimas. physicsforums.com priešingai kategoriškai netoleruoja kokių nors savų hipotezių. Jų paskirtis, kaip jie sako mokinti studentus mainstreamo versijos. Aš nieko prieš. Kiekvienas gali turėti tokį saitą kokį nori.

Eksperimentas pats iš savęs nedaug ko vertas. Tam, kad eksperimentas būtų vertingas, reikia, kad jis būtų paremtas kažkokia teorija ar bent jau pakankamai rimta hipoteze, o ne numerologija ir spėlionėmis. Šiaip to forumo nepažįstu, bet labai abejoju, ar ten kas nors yra labai susirūpinę "statuso gynimu". "Statusą" "apgina" šimtas metų eksperimentų rezultatų ir teorija, kuri visus tuos eksperimentus ir paaiškina, ir duoda spėjimus tolesniems eksperimentams, kurie ją eilinį sykį patvirtina. *** Tiesa, ankstesnėje žinutėje truputį pasikarščiavau. Atsiprašau. Naobetačiau tu aname forume pateikei, geriausiu atveju, reliatyvistinių lygčių išvedimus rimties masės neturinčioms dalelėms. Ir nors tiesiogiai neparašei, kad naudoji reliatyvumo prielaidas (pvz. c = const.), jos reikalingos kai kurioms lygtims, o kitais atvejais tau buvo po keletą kartų parodyta, kad tavo lygtys yra neteisingos. Dėl tvermės - kadangi "visa masė" yra ekvivalentus dalykas "visai energijai", tai tu tiesiog naudojai energijos tvermės dėsnį. Rimties masė nėra tvarus dydis.

Gravitacija mus pasiekia tuo paciu metu kai pasiekia ir sviesa, tiesa? O jei sviesa musu nepasiekia?

Ok, nėr problemų. Aš vėliau sugįšiu kokia nors forma prie to savo įrodymo. Reiktų kažkaip koncentuotai visa tai surašyti. Nes ne kasdien pasiseka E=mc^2 išvesti Bet kritinės pastabos būtų iš anksto naudingos. Dabar Mislius čia įdomiai sugalvojo. Kokiu pagrindu tave pasieks gravitacija iš jodosios skylės, jei šviesa negali. Dėl išorinės gravitacijos versijos kur minėjau, tai padaryk vandenyne šulinį/šachtą bet kurioj vietoj ir iš vandens tekėjimo vidun nepasakysi kaip toli yra krantas.

o kodel neturetu ? gi gravitacija ne fotonai pernesa

Gal Mislius turi kokią įdėją, aš dar nelabai. Aš čia pagalvojau kitką, taigi, jei toj juodoj skylėj viskas staiga virsta fotonais, tai nebelieka gravitacinės jėgos juos laikančios?

Na speciau kad gravitacija negali pati saves suletint, taigi jos greitis butu c + delta c, kur delta c shapiro suletejimas. Beto manau fotonai traukia fotonus. Tai gi ar virsta jais ar ne nesvarbu.

Dabar supratau. Geras klausimas, iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo "kažkas ne taip". Tačiau pagal reliatyvistinę interpretaciją, gravitacija nėra anei banga, anei dalelė (kaip elektromagnetinės bangos / fotonai); gravitacija - tai erdvės iškreiptumo sukeliamas efektas, o erdvę iškreipia masyvūs kūnai. Taigi juodosios skylės iškreipia erdvę ir laiko ją iškreipusios. Gravitonai atsiranda, kai bandoma apjungti gravitaciją ir kvantinę mechaniką; kaip ir ar tai bus padaryta - atskiras klausimas Beje, dėl to, ar fotonai sąveikauja gravitaciškai - http://en.wikipedia.org/wiki/Kugelblitz ... physics%29 . "In theoretical physics, a kugelblitz (German: "ball lightning") is a concentration of light so intense that it forms an event horizon and becomes self-trapped". Taigi bent jau teoriškai - taip. Bet kokia energija veikia aplinką taip pat, kaip ir atitinkamos masės materija.

pagrindu eksperimentų įdėjas. Vienos teorijos rėmuose eksperimentų paieška kažkokia aklai beprasmiška. Šiuolaikinė teorija nebus antiek bloga, kad atsitiktinai bakstelėjęs surasi naują reiškinį netelpantį į jos rėmus. Čia ne teorijos paneigimui, o detalių išsiaiškinimui: Jei į mus pažiūrėti iš greito kosminio laivo tai kodėl mes neprasmengam dėl nerealiai didelės savo masės?

Pabandžiau truputį vizualizuoti Mysliaus idėją: Sakykim daugybe fotonų išsidėstę sferos forma ir lekia į tos sferos centrą O >>..............S..............................O..............................................<< Ten jie suformuos juodąją skylę. S – stebėtojas Bet tarkim vienas fotonas f dešinėje truputį išsiskiria iš „minios“ kitų fotonų. >>..............S..............................O.....................................f.........<< Jis truputį anksčiau pasieks centrą O ir todėl nepaklius į juodąją skylę. Tačiau f gali išsiskirti iš minios ant tiek mažai, kad vos vos pabėgs tuo tos skylės. Bet tada jis patirs didžiulį Šapiro sulėtėjimą, kuris teoriškai gali būti kiek nori didelis. Reiškia stebėtojas S gali jo ir nebesulaukti per savo amželį. Bet kaip su gravitacija, ji gi plinta kažkokiu, bet ribotu greičiu. http://www.youtube.com/watch?v=O-p8yZYx ... re=related 3:30 filmuko laikas Bet jei tas greitis negali būti didesnis už c , tai gravitacinis poveikis iš O turi ateiti dar truputį vėliau nei ateis fotonas f. Reiškia stebėtojas S per visą savo gyvenimą gali net nepajusti, kad šalia susiformavo juoda skylė ? Arba c toli gražu ne visada maksimalus greitis informacijai perduoti. Šiuo atveju informacijai apie juodosios skylės susiformavimą.

Laiqualasse gali buti teisus, norint pasakyti tiksliai reiktu spresti lauko lygtis (ko as nemoku, kai bus laisvo laiko pasidomesiu). Jei jos duoda teisinga rezultata (greiciausiai taip ir yra) tada ir problemos nebera.

Čia slydus reikalas su tom lygtim. Panagrinėk mano pavyzduką su pagaliu virš vandens. Jei tame eksperimente pritaikyt Einšteino laikrodžių sinchronizaciją tai prieisi išvadą, kad tas vanduo nejuda prie belekokio to vandenio judėjimo greičio. Labai jau man šita sinchronizacija primena šitą paveiksliuką http://mokslasplius.lt/naujienos/2011/1 ... -jog-klydo Lyg tyčia sugalvota, kad eterį būtų sunku rast

konceptualus atsakymas galėtų būti toks. Labai sparčiai judančio kūno masė padidėja, tačiau taip pat reikia įvertinti ir tai, kad jis juda aplinkinio erdvėlaikio atžvilgiu. Kadangi gravitacinio lauko pokyčiai (būtent pokyčiai, o ne pats lauko egzistavimas) yra komunikuojami šviesos greičiu, tai reikia atsižvelgti į tai, kaip sparčiai erdvėlaikis gali reaguoti į pro jį lekiantį kūną. Įtariu (skaičiavimų neatlikau), kad taip išeina, jog greitai judantis kūnas turi paveikti didesnį erdvėlaikio tūrį, nei mažesnis, ir santykis tarp padidėjusios judančio kūno masės ir pailgėjusio erdvėlaikio gabalo, kurį reikia paveikti, duotų tą patį, ką ir statiškam kūnui, t.y. R'/M' = R/M < 2G/c^2. Į kitus klausimus/pastebėjimus pasistengsiu pakomentuoti artimiausiomis dienomis.

perduodami greičiu, lygiu c. Jei sferą laikysime idealiu rutuliu, tai jos išorėje erdvėlaikio struktūrą aprašo Švarcšildo metrika (jei ta sfera dar ir sukasi - Kero metrika). Dabar panagrinėkime, kas atsitinka, kai sferos spindulys sumažėja nuo R iki R-R', kur R'<<R. Metrika erdvės srityje, esančioje toliau nuo centro, nei R, nepatinka - Švarcšildo metrika nepriklauso nuo ją generuojančio kūno spindulio, kol tas spindulys mažesnis už nagrinėjamą atstumą nuo centro (tai yra Niutono antrosios teoremos atkartojimas reliatyvume). Tarp spindulių R-R' ir R metrika iš kažkokios į Švarcšildo pavirs per tiek laiko, kiek užtruktų šviesai pajudėti tą atstumą. Taigi kai sferos spindulys susitrauks iki mažesnio, nei stebėtojo atstumas nuo centro, stebėtojas iškart pradės justi gravitaciją tokią, kokią jus ir susiformavus juodajai skylei. Vėliau, kai sfera sukolapsuos iki spindulio, mažesnio už savo Švarcšildo spindulį, gravitacinis laukas ties stebėtoju nepasikeis. Šitoks aiškinimas yra šiek tiek supaprastintas ir iš jo gaunama išvada, kad paties juodosios skylės atsiradimo momento išorinis stebėtojas pamatyti negalės (t.y. pašaliniam stebėtojui atrodo, kad juodosios skylės susiformavimo trukmė yra begalinė); ilgą laiką buvo manoma, kad tai, kas laikoma juodosiomis skylėmis, iš tikro yra "užšalusios žvaigždės" (frozen stars). Tačiau atrodo, kad tai yra tiesiog neteisingo reliatyvumo interpretavimo pasėkmė; vienas iš aiškinančių straipsnių (nebūtinai teisingas) yra, pvz, šitas: http://arxiv.org/abs/1003.1359

Na reliatyvumas yra matematikų džiaugsmas dėl mažo kiekio pradinių postulatų. Bet jei yra kaip aš sakau ar tu įsivaizduoji kiek atsiranda naujų nežinomųjų ??? Kaip aš tau juos visus atspėsiu. Situacija kaip kokiam Demokritui spėlioti apie atomus iš jo turimų žinių. Tiesiog bandau kai ką spėti ir siūlyti eksperimentus. Dėl alternatyvaus paaiškinimo, aš neturiu tiek laiko resursų, kad surašyti viską. Bet visada siūlau oponentam pasirinkti vieną jų norimą eksperimentą. Kai tą išsiaiskinsim galėsim eiti prie kito ir t.t. kol abi pusės turės noro ir laiko. Ir tau tą patį siūlau pabandyti Dar dėl tų greitųjų neutrinų. Gal žinai ko būtų galima užklausti tiksliau apie eksperimentų rezultatus. Buvo tokia mintis, jei tas eksperimentas tikslus, tai galėtų būtį tų neutrinų greičio išsibarstymas intervale nuo c+pirmas_kosminis_greitis iki c-pirmas_kosminis_greitis Tai yra dabar tik skelbiama, kad greičiausi buvo greitesni už c, bet koks jų greičių intervalas. Pasitvirtinus greičių intervalui tiktų viena iš mano hipotezių kodėl taip yra. Bet čia gali būti ir palydovo laikrodžio problema, nes jis būtent ir skrenda maždaug pirmu kosminiu greičiu, jei kabo virš laboratorijos.

Deja, nežinau. Tačiau man atrodo, kad duomenų yra gerokai per mažai, kad galima būtų kalbėti apie greičių sklaidą. Ir tas gautas greitis yra daugmaž vidutinis neutrinų greitis, o sklaida greičiausiai yra duodamos paklaidos dydžio. Tačiau galiu ir klysti.

kadangi visata pleciasi greitejanciai idomu koks yra pagreitis? ir koks greitis? jei artimas sviesos gereiciui tai kada pasieks 2x sviesos greiti?