Kurgi plečiasi toji Visata?

Nei zalio supratimo jie dar neturi,apie Visata! DD

Ups, neatkreipiau dėmesio į šitą tavo įdomų išsireiškimą. Kaip matavo greitį erdvės atžvilgiu?

Man atrodo, kad čia labiau teorijos išdava, nei nuo modelio nepriklausomas matavimo rezultatas; irgi pasistengsiu nepamiršti pasitikslinti. Galbūt susiję bendrai su straipsnio tema ir tau turėtų būti įdomu: http://arxiv.org/abs/1111.2331 (pats dar neskaičiau, ketinu tą padaryti artimiausiomis dienomis).

Dėkui , paskaitysiu. Čia dar tokia idėja pamąstymui. Kuom skiriasi sprogimas atviram ore nuo sprogimo uždaram „guminiam“ burbule. Tai gali būti kaip analogija kame Visata plečiasi. Jei sprogimas uždaram burbule, tai besiplečiant VISKAS turėtų retėti. Turėtų silpti ir elektrinė sąveika ir mažėti masė nes mažėja tankis virtualių fotonų, gravitonų, bazonų ir kitų virtualių laukų ir dalelių, žodžiu visko kas nulemia bet kokias sąveikas. Bet jei sprogimas atviras, tai iš už to sprogimo ribų visko gali priplaukti kiek reikia ir fizikinės konstantos nesikeis beveik. Nu šiek tiek gali keistis, pvz analogija su sprogimu ore, sprogimo zonoj kurį laiką bus oro išretėjimas, bet neilgai. Pagal dabartines žinias konstantos lyg daug nesikeičia. Turėtų kaip ir būti atviras sprogimas?

Atsakant į ankstesnį klausimą apie objektų plėtimąsi erdvės atžvilgiu vs. pačios erdvės plėtimąsi. Manau, kad atsakymas yra parašytas ir straipsnyje, kurį šio rašinio komentaruose nurodė Aum (). Ten, tarpe kitų dalykų, yra supriešinti du regimojo Visatos plėtimosi aiškinimai: specialiai reliatyvistinis (juda matomi objektai ir judėjimas vyksta erdvės atžvilgiu) ir bendrai reliatyvistinis (plečiasi pati erdvė, objektai erdvės atžvilgiu nejuda). Abiem atvejais galima numatyti, kiek smarkiai turėtų skirtis laiko tėkmės greitis tolimoje galaktikoje ir mūsų aplinkoje dėl atskaitos sistemų judėjimo viena kitos atžvilgiu. Laiko tėkmės skirtumus galima nustatyti, pavyzdžiui, stebint Ia tipo supernovų šviesos kreives: jei laikas tolimai supernova iš mūsų požiūrio taško teka lėčiau, nei mums, tai jos šviesos kreivė bus ištempta. Kai nustatome tėkmės greičio skirtumus iš šitų ištempimų, randame, kad specialiai reliatyvistinė interpretacija jų paaiškinti negali, o bendrai reliatyvistinė - gali. Iš to ir daroma išvada, kad stebime pačios erdvės plėtimąsi (t.y. erdvėlaikio metrikos kitimą), o ne objektų judėjimą stacionaraus globaliai nekintančio erdvėlaikio atžvilgiu. *** Dėl konstantų kitimo - vėlgi geras klausimas. Manau, kad analogija su uždaru/atviru plėtimaisi nėra teisinga, bet nesugalvoju, kaip paaiškinti, kodėl. Dar vienas įrašas į tai, ką turėčiau pasiaiškinti. Tiesa, kaip šioje žinutėje aukščiau parašiau, yra gana tvirtų įrodymų, jog kinta pati erdvėlaikio metrika, taigi "iš šalies" nieko nepriplaukia (nes tai suponuotų kažkokį nekintamą pagrindą, daugmaž statišką metriką). Kaip tai gali būti susiję su fundamentalių konstantų pokyčiai - nesu tikras, tačiau nemanau, kad jos privalo priklausyti nuo erdvėlaikio parametrų (fundamentaliosios sąveikos nebūtinai yra tarpusavyje surištos, o gravitacinės konstantos vertė išvis galbūt netenka prasmės izotropinėje ir homogeniškoje terpėje).

Bet tai ką galėtų reikšti besiplečianti erdvė tos erdvės mikrostruktūros prasme? Mane labiau domina ne matematinis kreivumo modelis, bet sąvoka tankis. Jei izoliuotai plečiasi, tai tankis beleko iš ko ji ten sudaryta turėtų mažėti ?

Materijos tankis - mažėja. Tamsiosios energijos tankis, kiek pavyko nustatyti - ne. Pati erdvė nėra sudaryta iš kažkokių materialių objektų. Ji tiesiog yra. Tiesa, tai tikrai nėra galutinis atsakymas, nes kas dedasi su erdvėlaikiu kvantiniame lygmenyje, mes nežinome.

Jei "tamsiosios energijos" tankis, nemažėja, tai tada jos bendras kiekis didėja? Nes Visatos tūris didėja. Iš kur tada ji gaminasi?

Manau TE kiekis nedideja, o tankis mazeja del visatos pletimosi.

Teorija: TE tai erdves savybe stumti "erdves daleles" (etery) nuo saves sakykim per 1/r*r (galima pamodifikuoti bet ideja isliks ta pati, tik prisiderins prie stebejimu) Tai paaiskintu: 1) Kodel is viso vyksta pletimasis (nes stumia) 2) Kodel pletimasis greiteja (nes stumia) 3) Kodel pradzioje ivyko staigus erdves pletimasis (inflation) - buvo mazas atstumas o jega didele 4) Kodel pletimosi pagreitis mazeja (ne greitis) 5) Tokia erdves savybe lemia tolygu erdves ir materijos pasiskirstyma.

Pirma - ne teorija, o hipotezė. Kalbam apie mokslą, taigi skirk šituos dalykus Toliau - jei būtų taip, t.y. jei tamsioji energija veiktų tiesiog kaip neigiama gravitacija, tai jos poveikis būtų šiek tiek kitoks, nei yra dabar (pvz. veiktų visuose masteliuose, ne tik pačiuose didžiausiuose). Bet iš principo tai tu daugmaž teisus - tamsioji energija yra "kažkas, kas stumia". Beje, dėl 4 punkto - plėtimosi pagreitis taip pat didėja. Taip pat beveik neabejoju, kad tavo idėja daugmaž atitinka kurį nors iš tamsiosios energijos modelių, tik nežinau, kurį.

Gal galėtume pirma išspręsti klausimą kur dingsta fotono energija jam kylant nuo Žemės pvz.? Kaip reliatyvumas čia formuluoja energijos tvermės dėsnį? Gal pavyks surišti šitą su plėtimosi klausimu. Kai kalbi apie erdvėlaikį man atrodo maišai formą su turiniu. Na gerai aprašinėk savybes erdvėlaikio modeliu. Bet ne geometrija yra realybė/turinys, ji tik atspindys žmogaus mąstymo veidrodyje, t.y. forma. Realybė turbūt visokios struktūros, atrastos ir dar ne. Nu panašiai kaip sakytum - šito miško formą gerai aprašo erdvėlaikio modelis. Bet man net nelabai įdomu ta miško forma. Man įdomu iš kokių medžių jis sudarytas ir kokie ten vabaliukai tarp tų medžių

Energija reliatyvi, t.y priklauso nuo stebetojo. Ji niekur nedingsta. Nieko sprest kaip ir nereikia. m reliatyvu tai ir E reliatyvu

(žvaigždė A)..........N->........<-M..............(žvaigždė B) N ir M du plastilino gabalai (po susidūrimo sulips) N galvos kad po susidūrimo jis skris link A M galvos kad po susidūrimo jis skris link B (nes atvaro daug dinesnė masė nei jis pats, na jis jausis kaip kamuoliukas prieš atvažiuojantį traukinį ) Į kurią žvaigždę jie nuskris jei masė reliatyvi?

Priklauso nuo stebetojo. Siaip geras pavyzdys. Sudeliojus mases ir vektorius viskas atitinka. Siaip sitoks nelogiskumas is dalies aiskinamas tuo jog SR veikia tik uniform motion'e, t.y. tol kol kunai juda tolygiai neveikiami niekieno. Is "kamuoliuko" puses ji traukinys ir "nunes" kadangi jis pats nejudejo.

Tai čia tik baika, bet visdėlto kaip su energijos tvermės dėsniu? Ta prasme kvanto energiją realiai gali nustatyti/išmatuoti tik sulygindamas su savo etalonu lokaliai. Ar ne logiškiau galvoti, kad gravitacijoje tavo etalonas pasikeitė, nei galvoti kad bekeliaudamas pats kvantas pasikeitė? Ir su energijos tvermės dėniu tada būtų viskas čiki

Nera imanoma atskirti tu judi ar link taves juda, todel ir su gravitacija tas pats kaip ir SR. Kokiame gravitaciniame lauke esi nesvarbu, atlikes transformacijas gali paziureti is kitos puses.

Khem, energija yra tvarus dydis reliatyvume. Tik reikia tvarkingai viską įvertinti, ir žiūrėti į keturinę-energiją, kurią sudaro skaliarinė rimties masės energija nulinėje komponentėje ir judesio kiekio trys erdvinės komponentės. Dėl fotono, paliekančio gravitacinį lauką. Čia lygiai taip pat, kaip ir su, pavyzdžiui, erdvėlaiviu. Tam, kad pabėgtų iš Žemės gravitacinio lauko, jis turi įgyti tam tikrą kinetinę energiją. Kylant į viršų kinetinė energija transformuojama į potencinę. Taip ir su fotonu - bėgdamas iš gravitacinio lauko, jis turi įgyti papildomos potencinės energijos, taigi praranda kinetinę energiją. Kadangi fotono greitis nekinta, tai turi kisti masė, o masė tiesiog proporcinga dažniui, dėl to gauname raudonąjį poslinkį. Kadangi susidūrimo metu kurį laiką abu objektai judės su pagreičiu, tai taip sau "ant oro" atsakymo pasakyti nepavyks. Reikia pasirašyti atitinkamas udesio kiekio tvermės dėsnio lygtis (mechaninė energija šiuo atveju nėra tvari, nes smūgis netamprus) ir paaiškės, kur jie nuskris. Taip pat gali reikalą įsivaizduoti ir truputį kitaip: žiūrint iš taško N pozicijos, į jį, mažylį, taikosi įsirėžti milžiniškos masės kūnas M, o tam iš paskos dar ir žvaigždė B atlekia! O štai užnugaryje turėjusi stovėti žvaigždė A kaip tolsta, taip tolsta. Ar užteks to milžino M judesio kiekio, kad M ir N sulipę pasivytų bėgančią žvaigždę A ir pabėgtų nuo artėjančios žvaigždės B? Juk M juda vos vos greičiau už B, o A tolsta priešinga kryptimi beveik tokiu pačiu greičiu, kaip kad M artėja! Nors N ir mažas, bet jo poveikis tokioje delikačioje situacijoje gali būti netgi labai reikšmingas.

Pasidaryk tinkamą spidometrą: http://www.physicsforums.com/showthread.php?t=548917