Kurgi plečiasi toji Visata?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

_alvydas_ 2011-11-11 14:28
Kaip tai suderinsi su tuo, kad fotonas neturi gravitacinės masės? Kodėl jis turėtų prarast energiją, jei gravitacija jo neveikia, nes jis neturi gravitacinės masės. Be to kaip minėjau, nesugalvosi eksperimento atskirt nuo mano interpretacijos, kad gravitacijoje etalonas pasikeitė, o pats atėjęs išėjęs kvantas nepasikeitė.
Myslius 2011-11-11 15:37
zinoma neatskirsi, jau gi diskutavom apie tai. nera prasmes atskyrinet, cia tiesiog priklauso is kurios puses paziuresi.
Myslius 2011-11-11 15:45
beje fotona gravitacija veikia, ne tik erdves islinkimas, apskritai e traukia e, su m ar be
_alvydas_ 2011-11-11 15:49
Toks filosofinis klausimas: sakykim dvi organizacijos renka lėšas (po 1 litą), viena, kad padaryti šitą eksperimentą, kita, kad pastatyti dar vieną paminklą didžiajam genijui. Kuriai organizacijai aukotum?
Myslius 2011-11-11 15:51
kad padaryti eksperimenta Taciau, norint padaryti eksperimenta reikia matyti problema, tuo paciu ir suprasti viska ka tas didysis genijus sake As nematau problemos kodel toki eksperimenta reiketu daryti Matyt nepakankamai gerai suprantu teorija arba truksta duomenu. Dar pasigilinsiu.
_alvydas_ 2011-11-11 16:02
šito kitaip paaiškinti nebūtų galima.
Myslius 2011-11-11 16:09
c greitis kinta, tiek gravitaciniame lauke tiek ir medium'e, taciau localiai c yra c, kitaip sviesa ir negali keliauti nei sviesos greiciu, tiesa? Kas del judejimo erdves atzvilgiu - Morley eksperimentas man pakankamas irodymas.
_alvydas_ 2011-11-11 16:22
O pats Morley manė, kad aptiko nedidelį eterio judėjimą
Myslius 2011-11-11 16:46
http://en.wikipedia.org/wiki/Michelson–Morley_experiment#Subsequent_experiments Del netikslumo galima buvo taip pamanyti: expected: 0.04 measured: <0.02 velesni tyrimai irode galutinai.
_alvydas_ 2011-11-11 17:05
Įrodė ką? Kad senas senas senas senas .... eterio modelis neveikia Bet ar žinai, kad kai kurie eterio modeliai vadinami neatskiriamais (neįmanoma atskirti) nuo reliatyvumo teorijos. Bet ar žinai, kad ir čia klaida, jie visdėlto atskiriami minėtu eksperimentu. Jauti skirtumą tarp "neatskiariamas" nuo "paneigtas"??? Bet kaip minėjau visdėlto atskiriami.
Myslius 2011-11-11 17:55
O yra priezasciu kodel eteris turetu egzistuoti?
_alvydas_ 2011-11-11 18:21
Tai, kad ir didysis genijus po poros dešimtmečių susisgribo, kad visai be eterio nelabai kas. Kažkaip pasekėjai vengia net kalbėt apie tai. Klausimas tik tos substancijos sąvybėse. Jos gali būti įvairios ir gali būti tyrimo objektas. Na man eteris = kvantinis vakuumas + tamsioji energija, jei tokia yra. Tai yra viskas kas ne mum įprasta materijos forma. Čia jau detalės kokios tos substancijos sąvybės. Geriausia jas tirt eksperimentais, o ne fiksuot tikėjimo budu apie gražias formules. Iš mano asmeninės pusės: 1 nėra jokio paaiškinimo, 2 ir jokio neabejotinai patvirtinančio eksperimento, kad c konstant. Tavo minėtas eksperimentas lygus matuoti garso greitį autobuse. Padarysi išvada, kad v_garso constant. Juokingiausia, kad tavo išvada pasiteisins dar begale atvejų, namie, kitam autobuse ir tt. Šviesos eterio greitis pvz gali būti lygus vidutiniam kai kurių virtualiu dalelių greičiui. Tos dalelės nors ir trumpo gyvenimo laiko, bet vistiek turi kažkokį tai konkretų greitį ir kryptį. Tada ir apie jų greičio vidurkį galima kalbėti.
Laiqualasse 2011-11-11 21:18
If it quacks like a duck and waddles like a duck, why call it a giraffe? O dėl atskyrimo - galima plačiau? Nes iš tų tavo dviejų žinučių physicsforums tai nesupratau, kaip tas pagalys su laikrodžiais ir detektoriumi atskirtų reliatyvumą nuo kažko kito.
_alvydas_ 2011-11-11 23:10
Pabandyk šitiem http://www.bautforum.com/showthread.php ... iable-mass įrodyti, kad fotonas turi masę Aš bandžiau įrodyt, kad turi kinetinę masę. Dėl gravitacinės masės aš su jais sutikčiau. Bet gali pats tiesiogiai padiskutuoti tame forume, jei nori. Dėl eksperimento kurio neįtakoja Lorenco sutrumpėjimas: Lorencas ne šiaip pasiūlė hipotezę, kad judant eteriu kieti kūnai gali sutrumpėti, bet ir tai pagrindė atomų sąveikos lygmenyje. Aš tiksliai nežinau ar yra tas sutrumpėjimas. Tik spėju, kad vis tik gali būti tam tikram greičių intervale. Todėl reikia eksperimento kurio rezultatams tas sutrumpėjimas neturėtų reikšmės. Maikelsono eksperimente teoriškai šitas sutrumpėjimas visiškai nunulina / kompensuoja galimus rezultatus. Ta pati istorija su dauguma eksperimentų. Lorenco / Puankare eterio versijos buvo laikomos eksperimentiškai neatskiriamos nuo SRT. Būtent todėl atsisakyta eterio, o ne todėl, kad jį paneigė eksperimentai. Tiesiog Enšteinas pagalvojo, jei jo negalima atskirti, tai galima išvis nenaudoti. Bet yra/atsirado problemėlė. Atominiai laikrodžiai pradeda pasiekt tokį lygį, kad atskirti bus galima. Tačiau Lorenco Puankare laikais niekas turbūt nepagalvojo, kad tokia galimybė bus reali kada nors. Eksperimento schema vaikiškai paprasta. Įsivaizduok sėdi virš tekančio vandens ant strypo, nuo kurio galų vienodais laiko tarpais (tarkim kas sekundę) nukrenta akmenukas (0). o------------------------------------------L---------------------------o >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>vanduo Nors iš kairės bangos keliaus didesniu greičiu, tačiau stebėtoją L bangos nuo abiejų galų pasieks vienodu dažniu. Tegu stebėtojas atsisėda į tokią vietą, kad ir fazių skirtumo nebūtų. Dabar apsukime visą strypą su stebėtoju 180 laipsnių. Stebėtojas L iškart pamatys, kad atsirado fazių skirtumas. Pagal tą skirtumą nesunku paskaičiuoti terpės greitį. Tas pats ir su fotonų impulsais ir atominiais laikrodžiais. Techniškai tai nelengva padaryti, nes abu laikrodžiai turi būti nepriklausomi, nekoreguojami eksperimento metu. Galima tik eksperimento pradžioje (iki sukimo 180 laipsnių) paderinti jų dažnius, kad stebėtojas L gautų vienodą impulsų dažnį. Nors iš esmės pavyzdys su vandeniu yra identiškas. Lorenco sutrumpėjimas belekokio dydžio čia neturi reikšmės, nes strypas sutrumpėtų proporcingai. Be to čia pasukama 180 laipsniu, ne 90 kaip Maikelsono eksperimente, kur kaip minėjau dėl Lorenco sutrumpėjimo, jei jis yra, rezultatas bus nulinis. Bet mano eterio versijoj pagrindinė nulinio rezultato priežastis kita. Kaip jau daug kartų minėjau, manau eterį „velka“ didelės masės. Todėl eksperimentui prieš SRT reiktų aprašyta prietaisą patalpinti palydove. Šito eksperimento sėkme aš įsitikinęs beveik 100% Bet galima šitą prietaisą panaudoti ir prieš BRT (bendrąją RT). Tereikia išmatuoti vertikalų eterio greitį ant Žemės paviršiaus, kuris manau lygus maždaug 11 km/s. Tačiau čia aš nesu įsitikinęs 100%, nes tuos pačius BRT optinius efektus galima sumodeliuoti ir iš šiek tiek kitokių prielaidų. Bet tai neįtakoja to ką pasakiau apie eksperimentą prieš SRT. Bet minėtą eksperimentą prieš BRT pigiau padaryti, nereikia kosminių projektų.
Laiqualasse 2011-11-12 01:55
Šiaip taip perskaičiau pirmą puslapį. Siūlau pasimokyti angliškai truputį daugiau. Ir dar - tai, kas tau buvo aiškinama tenai, niekur nė kiek neprieštarauja tam, ką aš tau aiškinu čia (išskyrus tas vietas, kur aš nusikalbu, bet lygtai jas visas vėliau pamačiau ir atkreipiau į tai dėmesį). Fotonas turi masę ir sąveikauja su aplinka kaip normalus masę turintis kūnas; jis neturi rimties masės.
_alvydas_ 2011-11-12 09:14
išvedimas niekam neįdomus. Juk tai nereliatyvistinis Be to pagrindinis argumentas prieš mano išvedimą ir buvo dėl fotono masės. Apie jokią fotono rimties masę aš savo išvedime nekalbėjau. Aš postulavau kinetinę fotono masę kaip p/c. Bet tai ir sukėlė didžiausią pasipriešinimą
Myslius 2011-11-12 15:01
Fotonas turintis tiek pat energijos kiek ir dalele (su mase) nesielgs gravitaciskai taip pat. Nesvarbu kiek fotonas energijos pernesa lesiavimas visviena bus tas pats. Lesiavimas ivyksta del erdves kreivumo, o ne del saveikos tarp fotono ir mases centro. Juodoji skyle turi viena apibrezta riba (Schwarzschild'o spinduli) o ne spinduli priklausomai nuo fotono energijos.
_alvydas_ 2011-11-12 16:08
Dar pvz. toks erdvės "iškreipimo" ir su savim tempimo mechanizmas galėtų būti: Sakykim turim kažkokių dalelių tipo lėtųjų neutrinų. Jos galėtų varinėti apie disesnę masę labai įvairiom orbitom, na kol nepateks kitos masės įtakon. Pagal greičių skalę kaip jie turėtų suktis apie didelį kūną tai pilnai paaiškintų Shapiro sulėtėjimą. Iš to seka, kad ir šviesos užlinkimą. Tada mano pasiūlytas vertikalus eterio greičio matavimas neduotų rezultatų. Bet už tai abiem atvejam turiu paaiškinimą
Myslius 2011-11-12 23:34
Toks klausimas... Kaip keliauja gravitacija is gravitacinio lauko jei suleteja c? Pagal standartini gravitacijos supratima (v=c, vidine jega), black hole turetu netureti jokio gravitacinio poveikio, kas nera labai logiska. Tai arba G veikia greiciau nei c arba jega nera vidine.
_alvydas_ 2011-11-12 23:55
Gausi vakarykščią gravitacijos dozę, jei stovėsi prie juodosios skylės. Bet tai dar nereiškia, kad ji bus nusilpusi Tik aš kaip visada manau atvirkščiai Kad gravitacinė jėga kuri tave stums ton juodon skylėn ateina iš išorės. Ji stumia, ne traukia. Kai vienoj pusėj siena (juoda skylė), tai ir stums prie tos sienos, kol prispaus. Gal gali sugalvot eksperimentą, kad patikrint ar aš teisus/neteisus?