Mirties veidas: 0,0000001 sekundės po branduolinio užtaiso detonavimo  (8)

Vienas iš JAV vyriausybės iššūkių branduolinių bandymu programos metu praėjusio amžiaus viduryje buvo sukonstruoti fotoaparatą, kuri užfiksuotų, kas vyksta sprogimo epicentre. Rezultatas – vadinamoji „Rapatronic“ kamera – ypatingai didelės spartos fotoaparatas, kuria pavyko užfiksuoti 30 metrų skersmens ugnies kamuolį, susiformuojantį per vieną dešimtmilijonąją sekundės dalį po branduolinio sprogimo.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šis kadras buvo užfiksuotas 1952 m. vykdyto „Tumbler-Snapper“ branduolinio bandymo metu. Šie vienkartiniai fotoaparatai, kuriuos statydavo už maždaug 10 km nuo sprogimo epicentro, nufotografuodavo tai, kas vyksta 0,0000001 sekundės dalį po branduolinio užtaiso detonavimo. Tokio fotoaparato ekspozicijos trukmė – dešimt nanosekundžių.

Nuotraukoje užfiksuota akimirka, kai branduolinio sprogimo ugnies kamuolio skersmuo siekia tik 300 metrų, tačiau jo temperatūra yra triskart aukštesnė už Saulės paviršiaus temperatūrą.

Technologijų, kurios leistų fotoaparatams veikti tokia sparta, jog būtų įmanoma nufotografuoti ir antrą tokio sprogimo kadrą, dar nebuvo. Todėl kariškiai vienos bombos sprogdinimą fotografuodavo dešimčia fotoaparatų.

Fotoaparatą „Rapatronic“ išrado Masačiusetso technologijų universiteto (MIT) elektros inžinerijos profesorius Haroldas Judžinas Edžertonas (Harold Eugene Edgerton), pravarde Daktaras („Doc“). Šis žmogus buvo itin didelės spartos fotografijos pradininkas, siekdavęs užfiksuoti tokius kadrus, kokių įprasti to laikmečio fotoaparatai užfiksuoti nespėdavo (pavyzdžiui, baliono sprogimo momentą ar akimirką, kai kulka pasiekia taikinį).

„Atominį“ fotoaparatą „Rapatronic“ H. J. Edžertonas sukonstravo apie 1944-uosius, pagal specialų JAV vyriausybės užsakymą. Ypatingos fotografijos leido pamatyti, kaip atrodo pirmoji atominio sprogimo akimirka. „Rapatronic“ kadrai atskleidė nereguliarų „dėmėtumą“, dėl nevienodo apvalkalo (korpuso) tankio. „Atominėse“ nuotraukose buvo pastebėtas ir vadinamasis „virvių efektas“ (angl. – „rope trick effect“) – iš sprogimo epicentro dugno kartais nusidriekdavo keistos ataugos. Tai buvo ne kas kita, o akimoju išgaruojantys bokštelio atramos kabeliai.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

(2)
(0)
(2)

Komentarai (8)