Sveikos mitybos ekspertai ragina gerti sultis, nes tai vertingas produktas, kuriame gausu vitaminų, mineralų, mikroelementų, pektinų, organinių rūgščių ir natūralaus cukraus. Tačiau neverta tikėtis, kad visų šių naudingų medžiagų organizmas gaus, išgėrus parduotuvėje pirktų sulčių. Mat pramoniniu būdu pagamintos sultys – tai tik skanus gėrimas, kuriame beveik nėra vertingų medžiagų.

Ekologinio ūkio šeimininkai Vilija ir Algirdas Žemaičiai, spaudžiantys šviežias sultis ir pristatantys jas į Marijampolės biurus bei įstaigas, jokių gėrimų iš parduotuvės negeria jau daugelį metų. Jų nuomone, geriau gerti paprastą vandenį negu pasterizuotas sultis. „Jeigu daugelis parduodamų sulčių yra tinkamos vartoti metus ar ilgiau, vadinasi, į jas pridėta konservantų. O kad jos būtų skanesnės, dar įpilta cheminių aromatinių medžiagų. Tad tokiame gėrime daugiau nuodų, o ne vertingų medžiagų“, – mano A.Žemaitis. Pasak ūkininko, norint iš sulčių gauti naudos, jų negalima visai užvirinti. Mat užkaitinus išspaustus vaisius ar daržoves žūsta vitaminai.

Beje, V.Žemaitienė pataria net ir šviežias sultis išgerti per valandą, antraip dalies naudingų medžiagų gėrimas neteks. Moteris teigia, kad vieninteles pomidorų sultis naudinga užvirinti.

„Neseniai vyko akcija, kurios metu kiekvieną rytą į didžiųjų miestų biurus buvo pristatoma pramoniniu būdu pagamintų sulčių. Paskui akcijos dalyviai pasakojo, kad jau po savaitės, kasdien išgėrę sulčių, jie pajuto didžiulį energijos pliūpsnį. Tačiau tai tik reklama. Juk iš negyvo produkto jokios energijos organizmas negauna“, – teigia V.Žemaitienė.

Beje, pirkėjų patiklumu naudojamasi ne tik skelbiant, kad sultys praturtins organizmą vitaminais ar mineralais, bet ir mažomis raidelėmis užrašant tikrąjį gėrimo pavadinimą. Pasirodo, absoliuti dauguma parduodamų sulčių pagamintos iš koncentrato, o tai jau nėra tikros sultys, kaip ir nektaras. Dažnai net užrašas ant pakuotės, kad tai 100 % sultys, yra klaidingas. Atidžiau pastudijavus etiketę paaiškėja, kad tai tos pačios koncentruotos sultys.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkės Inos Jasutienės, koncentruotos sultys dar vadinamos atstatytomis. „Iš natūralių sulčių išgarinama dalis vandens. Tada jos tampa tiršta mase, panašia į pomidorų padažą. O vėliau vėl pripilama vandens“, – paaiškina I. Jasutienė.

Tokį koncentratą pigiau ir patogiau transportuoti. Be to, sultis galima pagaminti bet kurioje šalyje, gamybai įtakos neturi ir vaisių ar daržovių sezonas. Tačiau ar gali tokiame gėrime likti maistingų medžiagų?

Tikrų sulčių Lietuvos parduotuvėse beveik nebeįmanoma rasti

Sulčių gamintojai tikina, kad sulčių koncentratai pagaminti iš visiškai prinokusių vaisių, surinktų jų sezono metu. Gaminant koncentratą didesnė dalis vandens iš vaisių išgarinama. Paskui sulčių koncentratas supilstomas į pakuotes, kartu pripilant gryno vandens – tiek pat, kiek buvo atskirta gaminant koncentratą. Tad sulčių lieka 100 % Vadinasi, lieka ir vitaminai bei kitos maistingosios medžiagos.

Tačiau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis pabrėžia, kad garinant vandenį iš sulčių dalis vitaminų žūsta, vėliau supilsčius jau „atstatytas“ sultis į vakuumines pakuotes gėrimas netenka dar dalies naudingųjų medžiagų. Taip pat keičiasi ir aromatas, kuris dažnai vėliau atkuriamas cheminėmis medžiagomis. Tad tokio gėrimo niekaip negalima pavadinti natūraliomis ar šimtaprocentinėmis sultimis.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė sako, kad sulčių pavadinimas aiškiai apibrėžtas. Tai iš vaisių ar daržovių išspaustas gėrimas, kuris yra tik užkaitintas ir iškart supilstytas. Nors tokios sultys taip pat neprilygsta šviežiai spaustoms, tačiau, pasak P. Viškelio, jose lieka šiek tiek pektinų, mikroelementų ir natūralaus cukraus. Tik vitamino C sumažėja maždaug trečdaliu. Deja, šiandien Lietuvos parduotuvėse tokių sulčių itin mažai. Mat jų gamyba atsieina kur kas brangiau, nei naudojant koncentratą. Be to, tokiu būdu nepagaminsi apelsinų ar kitų vaisių, kurie mūsų šalyje neauga, sulčių.

Vis dėlto daugelis gamintojų neakcentuoja, kad gėrimas pagamintas iš koncentrato, o matomiausioje vietoje užrašo, jog tai 100 % sultys. Po vaisių pavadinimais stengiamasi nuslėpti ir tai, kad pakuotėje yra nektaras, kurio vertė dar mažesnė nei koncentruotų sulčių. Mat į nektarus leidžiama papildomai dėti rūgšties, cukraus, aromatinių medžiagų. Daugelis tokių gėrimų tik skoniu primena sultis.

O visiškai beverčiai – sulčių gėrimai. „Juose, pavyzdžiui, tikrų apelsinų sulčių yra vos penktadalis. Be to, dedama daug saldiklių, cukraus. Toks gėrimas skanus, dėl rūgščių ir cukraus pusiausvyros neatrodo labai saldus, tačiau jo maistinė vertė itin maža“, – atskleidžia I. Drulytė.

Sultys iš vaisių išspaudų

Gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės nuomone, geriant koncentruotas sultis ar nektarus organizmas gauna tik skysčių, nes kiek juose lieka vitaminų – visiškai neaišku. Aišku tik tai, kad jų kiekis artimas nuliui. Net jeigu gamintojas ant pakuotės nurodo, kiek sultyse yra vitaminų, iš tikrųjų gali būti kur kar mažiau. „Tai priklauso nuo to, kiek gamybos metu į sultis pateko deguonies, kiek vaisiai lietėsi su metalu. Visa tai gerokai sumažina naudingųjų medžiagų kiekį“, – dėsto I. Jasutienė.

Be to, neaišku, ar koncentruotos sultys visada gaminamos iš šviežių vaisių. Štai KTU Maisto institute atlikus apelsinų sulčių tyrimą pusėje mėginių buvo rasta pulpos nuoplovų. „Jos gaunamos iš vaisių išspaudų, užpylus ant jų karšto vandens, palaikius ir dar kartą nuspaudus. ES į sultis pridėti pulpos nuoplovų draudžiama, tačiau JAV tai leidžiama. Tad mūsų gamintojai, net to nežinodami, gali nusipirkti koncentrato su pulpa ir parduoti bevertes sultis, nors ant pakelio bus užrašyta, kad tai 100 % sultys“, – atskleidžia I. Jasutienė.

Tiesa, kai kurie gamintojai, norėdami kompensuoti naudingųjų medžiagų praradimą sulčių gamybos metu, jas vėliau praturtina vitaminais, bet vartotojas iš to gauna mažai naudos. „Dažniausiai dedama vitamino C, tačiau jis yra sintetinis, todėl organizmas jį prastai pasisavina, ir tai labai retai duoda teigiamą efektą“, – teigia gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė. Ir priduria, kad tiek natūralios, tiek iš koncentrato pagamintos sultys yra gana kaloringos. Tad žmonėms, turintiems antsvorio, jas reikėtų skiesti per pusę su vandeniu.

O vaikams ir sergantiesiems cukriniu diabetu koncentruotų sulčių, nektarų ir sulčių gėrimų E. Kliukaitė pataria apskritai vengti. Mat dėl didelio tokiuose gėrimuose esančio cukraus kiekio kraujyje gali padaugėti gliukozės.

Natūraliausios – obuolių sultys

Visi „Veido“ kalbinti medikai ir mokslininkai pabrėžia, kad pramoniniu būdu pagamintos sultys sveikiems žmonėms pakenkti neturėtų, bet ir sveikatos tikrai nepridės.

Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi 1810 sulčių tyrimų, pažeidimų nerado. Nebuvo nustatyta didesnių nei leistina pesticidų, švino, kadmio, arseno, gyvsidabrio, sieros dioksido kiekių. Vis dėlto jų likučių gali būti. Juk vaisių plantacijose gausiai naudojamos cheminės medžiagos, o jei prieš spaudžiant sultis gerai nenuplaunama žievė, jų gali patekti į sultis.

Be to, visos pramoniniu būdu pagamintos sultys yra negyvos. Tad specialistai vietoj jų pataria rinktis vaisius ir daržoves. „Jokiose sultyse nelieka vaisių skaidulų, kurios labai naudingos organizmui. Todėl vertingiausias dalykas yra vaisius, pavyzdžiui, neluptas obuolys“, – primena dietologė D. Pipiraitė.

Jai pritaria ir P. Viškelis: „Daugiausiai naudingų medžiagų yra natūraliuose vaisiuose. Tačiau žiemą, kai baigiasi švieži produktai, geriausia rinktis obuolių sultis. Jų nėra prasmės falsifikuoti ir skiesti vandeniu, nes yra pigios. Tad jos natūralesnės negu, pavyzdžiui, citrusinių vaisių sultys.“

Žinoma, vertingiausios ką tik išspaustos sultys. Jose lieka visi vitaminai ir kitos maistingosios medžiagos. Tad tik toks gėrimas praturtina organizmą. Vis dėlto, kai nėra galimybės atsigerti šviežių sulčių, perkant jas parduotuvėje reikia atidžiai studijuoti etiketes ir atkreipti dėmesį į kainą. „Tikėtina, kad geresnės kokybės bus gėrimai, kurių litras kainuoja 6–7 Lt. Taip pat sultys, pagamintos ne iš koncentrato. Tad reikia sąmoningai jas rinktis ir atidžiai perskaityti visus užrašus mažomis raidelėmis“, – apibendrina I. Drulytė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Veidas.lt

Komentarai (19)