Rastos fosilijos – užuomina apie naują žmonių rūšį  (0)

Pietų Kinijoje rasti palaikai gali priklausyti iki šiol nežinomai žmonių rūšiai, teigia juos tyrę mokslininkai. Kaulų, priklausančių mažiausiai penkiems individams, amžius siekia nuo 11,5 iki 14,5 tūkst. metų. Tačiau mokslininkai juos vadina Tauriojo elnio urvo žmonėmis, pagal vienos vietovės, kur fosilijos rastos, pavadinimą, praneša BBC.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Anot tyrėjų, dar reikia atlikti detalesnę analizę, kad būtų galima juos priskirti naujai žmonių linijai.

„Šiuo metu bandome būti labai atsargūs aiškiai juos klasifikuodami“, – teigė vienas tyrimo vadovų Darrenas Curnoe iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje.

„Viena to priežasčių yra tai, kad žmonių evoliucijos arba paleoantropologijos moksle mes neturime visuotinai priimtino, biologinio mūsų pačių rūšies (Homo sapiens) apibrėžimo. Taigi tai ginčytina sritis“, – „BBC News“ aiškino jis.

Didžioji dalis medžiagos jau kurį laiką buvo Kinijos kolekcijose, tačiau tik dabar ją imta detaliai tyrinėti. Kai kurių individų palaikai atkeliavo iš Maludongo arba Tauriojo elnio urvo, esančio netoli Mengzi miesto Junanio provincijoje. Dar vieni griaučiai atrasi Longline, kaimyninėje Guangsi provincijoje.

Dviejose vietovėse rastos kaukolės ir dantys – labai panašūs, o tai leidžia manyti, kad abu individai priklausė vienai populiacijai. Tačiau jų bruožai gana smarkiai skiriasi nuo to, ką būtų galima pavadinti visiškai šiuolaikiniu žmogumi, teigia mokslininkai. Vietoj to, Tauriojo elnio urvo žmonės turi ir archaiškų, ir šiuolaikinių savybių.

Individai turi apvalias kaukoles su iškilia kakta. Jų kaukolės kaulai gana stori. Jų veidai gana trumpi ir plokšti, nosys – plačios. Jų žandikauliai atsikišę, tačiau jie neturi šiuolaikinių žmonių smakro. Smegenų ertmės kompiuterinės tomografijos nuotraukos parodė, kad jų kaktinė smegenų sritis atrodo šiuolaikiškai, tačiau parietalinė sritis – archaiškai. Šie žmonės taip pat turėjo didelius krūminius dantis.

D. Curnoe ir jo kolegos pateikė du galimus Tauriojo elnio urvo populiacijos kilmės scenarijus. Vienas jų teigia, kad jie reprezentuoja labai ankstyvą primityviai atrodančių Homo sapiens, kurie prieš išmirdami gyveno Azijoje atskirai nuo kitų formų, migraciją. Tačiau taip pat įmanoma, kad jie iš tiesų yra išnykę Homo sapiens, kurie evoliucionavo Azijoje ir iki visai neseniai gyveno greta mūsų rūšies. Trečiąjį scenarijų siūlo su šiuo tyrimų nesusiję mokslininkai. Anot jų, Tauriojo elnio urvo žmonės gali būti hibridai.

„Tikėtina, kad tai buvo šiuolaikiniai žmonės, kurie susimaišė ar dauginosi su senovės žmonėmis, kurie gyveno tuo pat metu“, – aiškino Isabelle de Groote, Londono gamtos istorijos muziejaus paleoantropologė.

„Kita galimybė – jų primityvesni bruožai išsivystė atskirai dėl genetinio nukrypimo arba izoliacijos, arba tai buvo atsakas į aplinkos spaudimą, pavyzdžiui, klimatą“, – teigė ji.

D. Curnoe sutiko, kad tai iš tiesų įmanoma.

Dabar bandoma iš palaikų išskirti DNR. Tai galėtų pateikti informacijos apie kryžminimąsi. Kad ir kur bebūtų jų vieta Homo šeimos medyje, Tauriojo elnio žmonės yra svarbus radinys vien dėl tinkamai datuotų, gerai aprašytų pavyzdžių iš tos pasaulio dalies trūkumo. O jų atradimas dar labiau praturtina ir taip stebinančią bei vis sudėtingesnę istoriją apie žmonių migraciją ir vystymąsi.

„Tauriojo elnio urvo žmonės gyveno Kinijoje labai įdomiu laiku, kurį mes vadiname epipaleolitu arba akmens amžiaus pabaiga“, – teigia D. Curnoe.

„Netoli Longlino yra gana gerai žinomos archeologinės vietovės, kur rasta vienų ankstyviausių epipaleolito radinių Rytų Azijoje. Šiose vietovėse gyveno labai šiuolaikiškai atrodantys žmonės, kurie pradėjo gaminti keramiką maistui laikyti. Jie jau rinko laukinius ryžius. Vyko ekonominis perėjimas nuo maisto ieškojimo ir rinkimo prie žemės ūkio“, – kalbėjo mokslininkas.

Kaip į šį paveikslą įsipaišo Tauriojo elnio urvo žmonės, kol kas neaišku.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
(2)
(0)
(1)

Komentarai (0)