Infarktas atvirkščiai: gyvenimas tęsis ir po širdies smūgio (0)
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė mirties priežastis mūsų laikais. Nuo širdies smūgio vien JAV miršta po žmogų kas 25 s: užsikimšus vienai iš kraujagyslių, aprūpinančių širdį krauju, šio tiekimas į organą nutrūksta ir prasideda širdies audinių nekrozė. Kitaip tariant – ūmus miokardo infarktas. Mokslininkams pavyko rando, kuris po infarkto lieka širdies audiniuose, ląsteles „perprogramuoti“ į sveikas širdies raumens ląsteles.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesa, mirtimi baigiasi ne kiekvienas infarktas. Kartais pavyksta ligoniui išsaugoti gyvybę, tačiau sveikata lieka pažeista. Apmirę audiniai taip ir lieka negyvybingi – iš jų susidaro randai, keliantys didelę naujų problemų riziką bei mirties tikimybę.
Apie proveržiui prilygstantį pasiekimą šioje medicinos srityje neseniai paskelbė JAV medikų grupė, vadobaujama Dipako Šrivastavos (Deepak Srivastava). Jai pavyko „perprogramuoti“ susidariusio randų audinio ląsteles taip, jog jos virstų sveikomis širdies raumens skaidulomis.
Kad tai taptų įmanoma, pasitelkus virusinius vektorius į pažeistus širdies audinius buvo implantuoti genai Gata4, Mef2c ir Tbx5. Paprastai jie dalyvauja širdies raumens embrioninio vystymosi procesuose. Po infarkto praėjus mėnesiui, tos širdies sritys, kurios turėjo virsti apmirusių audinių zonomis, vėl normaliai funkcionavo, tarsi jų ląstelės niekad ir nebuvo arti mirties. O po trijų mėnesių tokią genų įterpimo procedūrą patyrusios pelės demonstravo ryškų širdies raumens darbo pagerėjimą.
„Paprastai širdies audinio pakitimai būna negrįžtami, - pasakoja D. Šrivastaka. – Nes miokardo ląstelės, širdies priepuolio metu patiriančios deguonies stygių, žūsta ir iš jų formuojasi rando audiniai. Tačiau mūsų eksperimentai su pelėmis byloja, jog nebefunkcionuojančias širdies raumens ląsteles iš principo galima „perprogramuoti“ ir paversti jas normaliai funkcionuojančiomis širdies raumens ląstelėmis.“
Atradimas – daug žadantis. Tačiau tyrėjų laukia dar ilgas kelias. Kitas žingsnis – eksperimento pakartojimas su stambesniais žinduoliais (pvz., kiaulėmis). Klinikinių bandymų su žmonėmis atlikti kol kas negalima.