Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Nera cia jokio paradokso. Pastoviai susiduriu su panasiais argumentais kai suplakami skirtingi poziuriai ir gaunamos juokingos isvados. Cia apie ka kalbu to sedincio kosminiam vezimeli mase dides (kartu su "vezimeliu"). Ji dideja pagal ta pacia formule kaip reliatyvume bet v ne reliatyvus o terpes atzvilgiu. Taip, kad nepavyks pasiekti c terpes atzvilgiu. Ir apie tos formules isvedima daug kartu minejau.

Gali drąsiai dar kelis nulius prirašyt. Negirdėjau, kad staiga būtų sustabdyti visi kolaideriai, teleskopai, išjungti ryšių palydovai, branduoliniai reaktoriai... P.S. kai du tokie vežimėliai prasilenks, kurio iš terpė bus pagrindinė? Kaip keisis jų greičiai?

Tai gi sakau (pagal mane) ju mase priklauso nuo ju greicio terpes atzvilgiu. Terpe ta pati abiem jei jie mazi ir tos terpes praktiskai nevelka. Cia nera reliatyvistines greiciu sudeties, bet yra mases padidejimas sutampantis pagal formule su reliatyvistiniu, jei imamas v tos terpes atzvilgiu. Visu Zemej darytu eksperimentu greitintuvuose aprasymas nesiskiria praktiskai, nes Zemes pavirsiui nera tokiems eksperimentams atsitiktinai pastebimo eterio vejo. Beto ta terpes versija "prisotinti garai", kurios viena faze virtualios daleles, kita virtualus fotonai, gali paaiskinti gravitaciniu bangu nebuvima, ar beveik nebuvima. Tiesiog tos terpes neina suslegti. Truputi padidejus slegiui daugiau virtualiu daleliu virsta virtualiais fotonais ir slegio banga nesusidaro. Ta pati machanika leidzia paaiskinti ir kodel judant eteriu nepatiriam jo pasipriesinimo. Pagal judejima ir is nugaros turim kitoki garai/fotonai virsmo santiki, kas islygina slegi is abieju pusiu. Tai gali paaiskinti ir iskur pats Higgso bozonas gauna mase, jei jis isvis cia figuruoja. Kazkaip man nelabai akyvaizdu, kad jis suteikia mase elektronui budamas uz ji 200 000 kartu sunkesnis. Del tvermes desniu nesupratau ar sutinki, kad p/v dalelei ir p/c fotonui virsmo metu galioja tvermes desnis? Kazkaip jis nelabai minimas. Gal savo vardu pasivadint . Juokauju.

. Dar kartą, kaip negabiam studentui. Potencinė energija (ryšio), kinetinė (judesio kiekio) ir sukimosi gali virsti viena į kitą. Sistemos masė neprivalo būti stabili, bendra sumas privalo. Jei skyla nejudantis urano branduolys ir iš jo išlekia galingas fotonas, iš kur jis gauna greitį? Va, tau ir sprendimas: paskaičiuok skilimo produktų mases bei greičius - ir pamatysi, pagal kokį dėsnį jos sumuojasi, reliatyvistinį ar ne.

Na tai kurioj vietoj tarp 2 galaktiku esantis atomas turetu spinduliuoti kazkaip labai neiprastai? Del Merkurijaus rasiau seniau, ten tokia juokinga situacija, kad kokia formule beuzrasytum (is esamu hipoteziu) tai dauguma tinka. Tik as nemokejau isvest prececijos kampo, bet skaitmenine analize rode, kad jos veikia stebejimu rezultatu ribose. Toliau nebesigilinau, nes tai neveda prie eksperimentu kuriuos galeciau pasiulyti ir jais tikrai tikeciau. Su gravitacija galimi ivairus variantai ir buti isitikinus vienu kazkokia rusiska rulete. Isvis tavo pasisakymuose daug vandenio. Imk koki konkretu viena (ar max du) eksperimenta ir parodyk, kad mano poziuris jam priestarauja. Kai visko daug ir nieko konkretaus tai ner kaip kontraargumentuoti. Del skilimo proceso: daug kartu minejau savo nereliatyvistini dE=dm*c^2 isvedima arba "reliatyvistines" kinetines energijos isvedima arba "reliatyvistines" mases be jokios uzuominos apie c constant.

Tai pala, aš niekur nešnekėjau apie "c" kaip kintamąjį - tik kaip apie "v" viršutinę ribą. Ji egzistuoja ar ne? Jei neegzistuoja - tai kaip su tvermės dėsniais?

Merkurijaus prececijai parasiau keleta modifikuotos gravitacijos (lyginant su Niutonu) formuliu ir pavarinejau su paprasta programa. Ne tik Merkuriju, bet dar Saturna ir asteroida viena ar pora nepamenu. Taip galima nesunkiai fiksuoti kokia precesija formule duoda. Viskas veikia su dauguma is ju. Taip pat vienas vokieciu matematikos mokytojas gerokai seniau pries Ensteina buvo pasiules modifikuotos gravitacijos formule kuri irgi veikia ir turi kazkiek panasumu i manasias. Bet cia kazkiek iseina uz mano domejimosi sryties. Mane domina ta eterio frakcija kuri mano manymu apsprendzia elekromagnetines saveikos plitimo greiti. Ji neapsprendzia pacios gravitacijos, o pati yra tos gravitacijos itakojama. Net gali buti, kad gravitacija neveikia tiesiogiai kunu, bet veikia ta elektromagnetinio eterio frakcija, kuri savo ruostu veikia kunus kaip tarpininkas. Taigi gi buk zmogus ivardink tuos 3 kur minejai, daug minejai prabegom per visas tas diskusijas, nezinau ka turi omeni. dm = dE/c^2 as ir netaikiau fotonam, bet cia m pilna mase kunui judant, o E pilna energija kartu suvidine. Zodziu energijos pokitis tiesiai proporcingas mases pokyciui kas ta mase turi. Jei pereina i kita faze kur mases nebeturi tai vistiek galioja energijos tvermes desnis. Eteris tarp galaktiku nera suspaudziamas. Tai ne dujos, o prisotinti garai pagal arciausia analogija. Mases padidejimas absoliutus, va cia turbut ir yra eterio suspaudimas lekiant dalelei dideliu greiciu tokia prisotintu garu terpe. Mases padidejimo formule gaunasi tokia kokia gaunasi/issiveda del keistos fotono savybes E=hf. Nuojauta sako kazkur ultra aukstuose dazniuose vistik turetu buti nebetiesine priklausomybe. Pagal mane (ir ne tik) eterio greicio modulis nesunkiai ismatuojamas vienu atominiu laikrodzius pagal jo suletejima, nesvarbu ar tai judejimas ar gravitacija.

Tai paimk ir išmatuok! Kad būtų tikriau, išmatuok skirtingų konstrukcijų laikrodžiais - kad parodytum, jog ne pats laikas eina skirtingai, o kažkoks mistinis eterio greičio modulis.

http://www.part.lt/img/562af2c949145603 ... 6b6221.png http://www.part.lt/img/2392b362d575a2c2 ... d75302.png http://www.part.lt/img/eb4c24f748f6e9a2 ... 051663.png http://www.part.lt/img/db0d42e1474f160a ... b4a335.png Del vokiecio paguglinsiu arba prisiminsiu kur buvau rades. Del klausimo kur dingsta eteris tas pats kaip su prisotintais garais, bandant suspausti pereina i kita faze kuri nedaro pastebimos itakos. As linkes leisti laika aptariant eksperimentus ir reiskiniu vidine mechanika. (ne del laipsniu ar tavo pripazinimo) Tai yra manau pats trumpiausias kelias surast dar nezinomus reiskinius, bent vienas is galimu. Turi eksperimenta (patogiau butu po viena) aptariam, prie ko cia teoriniai pasivazinejimai. ...... cia radau kita linka, zinodamas pavarde gali susirast daugiau "German school teacher, Paul Gerber, first devised an equation that ploted mercury's eccentric orbit and used 18 years later by Einstein used in 1898. Hoever, the equation lacked a mechanism. It is possibel hover to evolve Geber's eqaution from Carezani's Pico-Graviton Mechanism Pico-Graviton absorption-mass increase." http://www.autodynamicsuk.org/PerihelionAdvance.htm Jo formule manes niekaip neitakojo, as jos net nezinojau, bet veliau pastebejau, kad tokia yra ir kad ji turi panasumu kazkiek. ........ cia dar apie to mokytojo formule http://www.hypergeometricaluniverse.com/?p=2681

Truputi pakomentuosiu minetas formules. Jos buvo sugalvotos tokiu eiliskumu kokiu pateikta. Visos "veikia", visose naudojami tie patys dydziai reiktu isskleisti i sudetingesne israiska. Nors ir esama pakankamai gera kai orbita neypac istemta. Cia nera labai bendra formule, bet tinka kai salyginai maza mase juda dideles mases gravitaciniam lauke. Cia dar biski istorijos http://arxiv.org/PS_cache/physics/pdf/0 ... 0086v4.pdf

Pala pala, įsistatai reliatyvistinę masę, pridedi beveik nereikšmingai mažą narį ir stebiesi, kad gauni rezultatus, panašius į tuos, kuriuos duoda SRT? Giné straipsnis toks biškį juokingas... Kad jis atmeta baigtinio sąveikos greičio sąvoką - puiku, tegu atmetinėja. Gauti panašų skaičių kitaip sudėliojus konstantas - anoks čia mokslas. Kasdien taip darau, kai reikia skaičiuoti algas, suprojektuoti DB objektus į paveiksliuką ar sumodeliuoti kažkokį proteiną. Mano formulės net nepretenduoja į teisingumą, nors konkrečiu atveju jos veikia. Įrodyti, kad jos veikia net ir nenumatytais atvejais - va. Pats darai tą pačią klaidą kaip Giné - pirmiausia postuluok problemą, kurią reikia išspręsti. "Formulė per sudėtinga, yra geresnė jos išraiška" - puiku. Gezario humoristiniame veikale aiškiai parodyta, kaip tai daroma: "yra eksperimentinių duomenų, kurie neatitinka teorijos (nors ir paklaidų ribose), tad verta susimąstyti apie formulės modifikaciją". Jis nesiūlo naujos formulės, jo rezultatas - pati problema, kurią galbūt verta patikrinti ir tavo alternatyva paaiškina visus BRT "paradoksus" - ne tik pirmos eilės, bet ir antros, trečios (Gezari darbas - puikus pavyzdys, jei šių aukštesnės eilės paradoksų neatmetinėtų, dėl ko ir susidaro paklaidos). Dėl tų garų - klausiu, kas bus, kai visi "prisisotins", o reikės dar? Ar mes turime, arba kažkaip galime gauti, tokio "persotinimo" požymių? Reikalavai eksperimento, kad sąveikos (neišskiriu elektromagnetinės) simetriškos visom kryptim. Taigi pasiūliau: paimk bet kokį stebimą objektą orbitoje, pagal jo orbitinius parametrus paskaičiuok, kur jis bus po laiko T (pagal BRT), ir ta kryptimi šauk lazerio impulsą. Pataikai arba ne. Čia abu signalai vienkrypčiai, o atgalinis ryšys nuo laiko nepriklauso (objekto vaizdas eina į Žemę, lazeris šauna iš Žemės; pataikymo faktas arba įvyksta, arba ne - nepriklausomai nuo to, kada jį nustatysi).

Mano mases versija ne reliatyvi, ji absoliuti betko atzvilgiu, todel nereliatyvistine. Bet kintama ir kai kada kitimo formule sutampa su reliatyvume esancia tam tikro stebetojo atzvilgiu. 2,3,4 formules isvestos is dp = v*dm + m*dv skirtingai interpretuojant kokie vidiniai procesai cia turi itaka. 1 ir turi savo paaskinima, bet siuo metu as linkes manyti, kad trecia yra tiksliausia todel nebesigilinsiu i istorija kaip tada masciau, kodel gavosi tokia. Bet pats faktas, kad galima pasiulyti daug formuliu veda prie minties, kad siandienos eksperimentams aprasyti jauciu visi ateiviai/kitos civilizacijos turetu vis kitokia teorija. Deja nesutinku su tavo mistikos sanprata. Tas eteris visais laikais buvo naturalus dalykas, dabar virto mistika, suinteresuotiem pavarius atitinkama propoganda. Mistika siaip yra kai reiskiniui negali sugalvot jokios mechanikos. Kas ir yra su c constant. Tu sita fakta priimi uzsimerkes kaip pirma Dievo isakyma ir toliau ziuri kas is to gaunasi. Na gaunasi netaip blogai, bet naturalu paklaust ar negalima kitaip, sugryst prie mastymo, kuriame reiskiniai turejo savo vidine priezasti ir mechanika. Manau galima. Del garu : zmones to isretejimo dugno negali pasiekti. Buvo cia straipsnis kaip is tustumos svedai atrodo sviesa bande isgaut. Ten minima koks tos terpes galimas tankis pagal Diraka pvz. Man net pats pasakymas, kad kvantas juda pastoviu greiciu c yra juokingas, jei nesieti ji su terpe. Pastovus greitis akyvaizdziai kazkokios tai bangos pozymis. Tik reik biski vaizduote pakrapstyt kokia terpe tokia banga galetu "isspaust". Esminis jos skirtumas nuo kokio oro, kad ji nesuteikia judanciam objektui impulso kaip kokia vandens srove. Bet kur cia mistika. Skystas helis jau arteja link to. Be to kaip sakiau jis nelinkes susislegti, o transformuotis prisotintu garu principu. Kitas dalykas negi taip sunku isivaizduoti kaip virdualios daleses besokinejancios tarp daleles ir fotono busenos bus itakojamos gravitacijos. Tada daleles faze surist su sviesos greiti apsprendzianciu eteriu. Del tavo eksperimento galimi du scenarijai: 1 jis gudriai genialus, bet nieks tokio nedare 2 jis turi giliai uzmaskuotus dalykus kuriu neivertini, kaip ir kiti demaskuoti "vienkrypciai" eksperimentai. As nezinau atsakymo kuris cia scenarijus, nes per mazai duomenu. Tam reik zinoti kaip tu apskaiciuosi to palydovo dabartines koordinates?

O kam jas apskaičiuot? Jei jau taip reikia - paimk paprasčiausią trianguliaciją. Bet juk ir to nereikia - žinai aukštį pagal akselerometro duomenis, o padėtį danguje ir kryptį apskaičiuoji optiškai. Dabartinės padėties žinoti irgi nereikia, pakanka matomos (beje, kaip tik jos ir reikia, kad eksperimentas būtų korektiškas). Paskaičiuok, kur palydovas turėtų būti pagal reliatyvumo teoriją (lygiašonis trikampis, kai palydovas zenite), pagal tavo (nelygiašonis), kalk į tas vietas po impulsą su lazeriu ir pamatysi, su kuriais skaičiavimais gaunasi tiksliau. Nereikia net nustatinėti, kiek laiko ėjo tas impulsas - užtenka paties fakto, pataikei ar ne.

LHC kaip ir nejuda, mano eteris horizontaliai irgi, neskaitant Zemes sukimosi apie savo paties asi, toks sukimasis praktiskai netempia. Tai ner kur pasireiksti skirtumui. Pagal Punkare LET neatskiriama eksperimentiskai nuo SRT, kodel vystoma buvo tik SRT? Be to tai reiskia , pagal ta pati Punkare jei imt uz pagrinda LET tai prie belekokio isorinio eterio vejo LHC to neuzfiksuotu. Pravartu butu suprast kodel. Kodel padideja mase judant eterio atzvilgiu as gerai nezinau. Tiesiog tai issiveda imant kad fotono energija lygi E=hf. Bet tas pats ir reliatyvume. Bandysiu suprast kada. Nei LET nei kuri nors kita eterio versija negriauna jokios termodinamikos. Niutono desniai modifikuojasi bet kuriuo atveju. Prie Niutono c buvo begalybe irgi kaip ir nieks negriuvo. Riba yra, butent tas pats c , bet ne stebetojo atzvilgiu. Gal kazkur tas tavo praretejimas imanomas, na ir kas, tokia terpe nebegales sklisti sviesa. Cia tik vienas begalines strukturos levelis. Jei nebus salygu sitom dalelem ta erdve uzims kitos iki kuriu zmones gal niekada nedasikrapstys. Mes po belekiek milijonu metu tikriausiai negalesim prasiskverbti dar bent kokia 100 lygmenu zemyn is begalybes galimu. Pagalvok kaip tas eteris (terpe is virtualiu daleliu ir vitualiu fotonu besitransformuojanciu viens i kita) elgtusi gravitacijoje. Kuo skirsis kai nebus gravitacijos. Ok pabandysiu pabraizyt tavo pasiulyma ir sutikrint ar teisingai ji suprantu pries kazka komentuojant.

Dar reikia duomenu kada sausi ir kur. Kad pataikyti i judanti taikini reik tiksliai zinot kada issaut ir kokia kryptim. Kaip praktiskai/techniskai pasirinksi reikiama krypti ir laika?

Nieko sudėtingo - paimi bet kurį orbitoje esantį objektą, kurio aukštis žinomas, o trajektorija išmatuojama vizualiai. Susistatai trikampį AOB, ir tuo metu kai objektą matai taške A, šauni į B. Jeigu kelių AO ir OB santykį suskaičiavai teisingai - pataikei, jei neteisingai - nepataikei. Va tau ir eksperimentinis patikrinimas, ar šviesa keliauja vienodu greičiu AO ir OB kryptimis. Kad būtų paprasčiau, gali pasirinkti tokį objektą, kuris šūvio metu bus tiksliai zenite.

Tai tada galima ta pacia sviesa atejusia is A veidrodziu nukreipt i B? Bet tada gal galima dar modifikuoti iki kazko techniskai lengvesnio. Jei panaudoti veidrodi kuris automatiskai atspindi sviesa tiksliai ta pacia kryptim is kur atejo. Tada matuoti paciam palydove i kuria vieta gryzes signalas pataike. Ar toks pakeitimas kazka esminio keicia tavo pasiulime?

Keičia, kad techniškai sudėtingiau ir brangiau, bet gali pamatuoti paklaidą. Betgi ir taip gali pamatuoti. Nukreipk lazerį iš anksto į trajektoriją ir siųsk skaitmeninį signalą 1,2,3... Tuo metu, kai palydovas kirs jį, tegu kažkoks sensorius nuskaito kodą. Žinodamas jį, žinosi vėlinimą.

taske A. Bus ir matysi skirtingi dalykai. Nes sviesai dar reik nueit iki taves is to palydovo. Kol ji pamatysi taske A jo reali padetis jau bus nebe zenite. Turbut imam kada pamatysi, nes kada bus abi teorijos duoda truputi skirtinga rezultata? Del koduoto signalo ok galesiu veliau, nes cia jau kitoks eksperimentas.