Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

faktinį vėlinimą, o kita - apskaičiuoja teorinį, ir palygina rezultatus. Atsakymas tas pats: TAIP arba NE. Technologiškai sudėtingiau, bet esmė ta pati - tik pirmu atveju siunti impulsus į konkrečius taškus, antru siunti į vieną tašką nenutrūkstamą seką impulsų (kažkaip reikia atsirinkti, kelintas impulsas stuktelėjo).

http://78.lt/di/LIEG/drawing.png Cia pabandziau pabraizyt ka supratau is tavo aprasymo. Trikampis AOB. Kad taske O esantis pamatytu palydova taske A, tame taske A nuo palydovo turi atsokti arba issispinduliuoti fotonas, kuris veliau ir pasieks taska O. Stebetojas taske O gali pastatyti veidrodi arba sugeneruoti nauja impulsa nukreipta i is anksto apskaiciuota taska B. Taciau sita schema nematuoja jokio viekrypcio greicio, nes kampui u surasti reikia tik pilno laiko kuri fotonas judes zemyn ir aukstyn. Tada ta visa laika padauginus is palydovo greicio gaunam atstuma AB. Abi teorijos duoda ta pati ir ner jokiu uzuominu apie vienkrypti sviesos greicio matavima. Nesutinki? Na nebent as ne ta nubraiziau apie ka kalbejai, todel ir sakiau kad but paprasciau jei pats iliustruotum.

Tai vat, kai suprasi, kad čia vienkrytis greitis - tuomet ir parašyk. Turiu rimtesnių darbų. Tokios apsisiusiojusio pradinuko "problemos" išsprendžiamos per minutę. Džiaukis, vaikeli, kad dar turiu entuziazmo pasipraktikuoti - gal kada nors kažką ir išmoksi. Tema baigta.

Negi taip neimanomai sunku pripazint suklydus? Toks vaizdas, kad susapnavai kaip griuva tavo tikejimas ir atsibudai labai issigandes ir susinervines. Kaip kitaip paaskinti tuos periodinius uzsiputojimus. Paiskinimas vienas, kazkas susvyravo kuo labai tikejai. Tiek to. Nebent dar kam idomus pries tai nagrinetas klausimas.

Nenanau, kad rwc nesuprato savo klaidos, bet kam nors gali likt abejoniu neisigilinus. Tai dar pakartosiu ta pati paaiskinima kitais zodziais: Rwc pasiulyta schema vienkrypciam greiciui remiasi kur nukreipti fotona atejusi is A kad jis vel susidurtu su palydovu taske B. Zodziu reik rast kampa U. Tas kampas priklauso tik nuo palydovo nueito kelio (lanko AB), (nes palydovo orbitos parametrus kaip auksti ir greiti eksperimentatorius neitakoja, tik panaudoja skaiciavimams kaip konstantas) o tas palydovo kelias AB tik nuo suminio laiko kuri fotonas uztruks lakstydamas zemyn ir aukstyn. Net minimam rwc personazui is pimos z turetu buti aisku, kad suminis laikas kuri fotonas lakstys zemyn ir aukstyn niekaip nenusako fotono greicio. Pvz gali buti i abi puses greitis c, bet gali buti i viena begalybe, o i kita mazdaug 1/2 c. Ir begale kitu tarpiniu variantu. Taigi vienkrypcio greicio sita schema nematuoja is principo. Gal kas noretumet pabandyti pasiulyt kitokia schema?

_alvydai_, niekas nuo nieko neatsispindi. Nesupratai esmės. Eksperimentą sudaro keturios laike nesusijusios fazės. 1. , pataikei ar ne. Jokių čia veidrodžių, atsispindėjimų ir taip toliau. Arba apskaičiavai OB turėdamas AO tiksliai, arba ne.

Palygink pvz c zemyn = begalybe ir c aukstyn = 0.5*c0 Abiem atvejais pataikysi nusitaikes i ta pati taska. Problema antram punkte, paleidi signala ne pagal kita issorini signala o pagal apskaiciavimus kada tau atrodo kada jis ten bus. Pagal abi teorijas atrodys skirtingai kada jis ten bus tam taske A, bet pagal abi ir greitis aukstyn skiriasi. Ta prasme jei galetum paeksperimentuoti su abiem realybem vistiek turetum sauti i ta pati taska B. Na cia kaip a(....)/ a(....) pradzioj susiprastina, o atskliaudus nebetaip akyvaizdu kaip suprastinti

Na tamsta ir ekvilibristas. Specialiai parenki tokias konstantas, kurios tinka tik lygiašonio trikampio atveju ir stebiesi... Paimk kitokius kampus arba kitokias konstantas - ir jau nebesutaps. Taigi sakau, gali eksperimentą kartoti kiek nori kartų, parinkdamas skirtingas sąlygas. Lygiašonį paėmiau tik tam, kad būtų paprasčiau nusakyti sąlygas ir nereiktų atsižvelgti, kad palydovai juda elipsėmis. Paprasčiau sakant, kad nereiktų trigonometrijos.

Gali būti, kad visi teisūs, tik vartojate skirtingus terminus: - mūsų pasulis (Visata) tėra tik begalybė virpesių (bangų), stovinčių bangų poaibis sudaro vadinamas elementarias daleles, dalelės turi savo kvantines energetines zonas todėl, kad stovinti banga negali susidaryti bet kur ir bet kaip.

Nu sorry, tavo nesupratimas toks gilus..., ka darysim kai suprasi?? Alaus tai jau priklausys Tai pateik skaitine reiksmes kada nesutampa nors vienu atveju. Nustatyt kur yra dabar palydovas reikia: sviesos greicio zemyn, orbitos aukscio ir palydovo greicio (galima imt tangentini greiti, nes jo tolimas ar artejimas prie tasko O nieko nelemia). Pamatei palydova taske A, gali nesunkiai apskaiciuot kur jis yra dabar pagal abi teorijas, priklausomai nuo greicio zemyn. Kai pamatysi, kai sviesa ateis iki taves jis jau bus pasislinkes per v_palydovo*(h/c_zemyn) (tarkim veiksmas vyksta zenite del paprastumo, kampas u mazas nes c>>v_palydovo) Tai dabar turi ta savo isskaiciuota taska A1 ir nori jo atzvilgiu testi skaiciavimus kur sauti. Tuo keliu tiesiog truputi daugiau painiavos, nes abi teorijos ji numato skirtingoje vietoje. Tai ir suprantama, nes jis pasislinkes nuo A per v_palydovo*(h/c_zemyn) kaip minejau. Zodziu bet kuriuo atveju zinai abu taskus A ir A1. A1 kur yra dabar pagal skaiciavimus A kur buvo kai isspinduliavo fotona Kur sauti daug paprasciau paskaiciuoti tasko A atzvilgiu , kaip nupaisyta mano paveiksliuke ir tam kad surast taska B tereikia pilno laiko kiek signalas keliaus zemyn ir aukstyn. Na dar kitais zodziai galima: kad nustatyt kur yra palydovas dabar , reikia ji matyt dabar. Tai ka matai yra taskas A, tai ka paskaiciusi yra jo dabartine pozicija A1, tarpe tarp A ir B. Tasko A1 net negali paskaiciuot nezinodamas tasko A. Tai kam imt atvirksciai ir vel skaiciuot nuo A1 kur yra B.

Eteris apie kuri kalbu yra ne tai. Tai tarp virtualios daleles ir virtualaus fotono pastoviai besitransformuojamti materijos forma. Virtualios daleles fazeje stipriai itakojama gravitacijos, kaip ir bet kurios kitos daleles, bet sugryzusios i fotono faze vel issisklaido beveik tolygiai (neypac didelej gravitacijoje).

1/3 c ir 3 c. Jei taip sunku, duosiu pavyzdį (skaičius paimsiu nerealistinius, paprastesnius). Palydovo v=1 km/s, aukštis 300 000 km., į reliatyvumą neatsižvelgiu. Kai matai palydovą taške A - zenitas C minus 1 km, pagal apskaičiavimus, jis turėtų būti tiksliai zenite C - pusiaukelėje tarp AB. Iš tikrųjų, būna praėjusi tik 1/3 sekundės, todėl palydovas yra taške C-2/3 km. Tiksliai tuo metu šauni impulsą į tašką B=C+1 km=A+2 km. Tikiesi, kad palydovas ten bus lygiai po sekundės. Tačiau jis ten yra po 1+2/3 sekundės. Tavo spindulys ten yra po 3 sekundžių. 1+2/3 ≠ 3. Q.E.D.

As nesakiau, kad betkokie is lempos sviesos greiciai aukstyn ir zemyn duoda ta pati rezultata. c_begalybe zemyn ir 0.5*c aukstyn paemiau siaip del vaizdumo. Realiai reikia imt c+v_escape ir c-v_escape , manant, kad eteris krinta zemyn v_escape greiciu, o sviesa juda tuo eteriu. Vidutinis mineto c+v_escape ir c-v_escape nebus lygus c bus mazesnis , bet automatiskai ir tiksliai iskaiciuos Shapiro suletejima, kuriam gaut tu dar turetum panaudot BRT. // c_begalybe zemyn ir 0.5*c aukstyn paemiau, kad sviesos greicio vidurkis isliktu c, kad nesivelt del paprastumo i mineta Shapiro suletejima. 1/3 c ir 3c vidurkis ne c todel ir neveikia kaip supaprastintas demo.

Tai yra EKSPERIMENTINIS FAKTAS (arba stebėjimo, pavadink kaip nori).

Liksmas komentaras. Apibrezkt fotono energija per dazni. Kam pusti tuos dumus: daug , milijonai, kvadrilionai... Paimk viena savo nuoziura ir panagrinejam.

E=h*f, kol kas veikia visur (bent jau aš nežinau, kur negalioja) Grižtant prie mano lazerių (tebūnie tas vienas atvejis panagrinėjimui), tai pabandyk paaiškinti, kaip turėtų susidaryt stovinčios bangos lazerio rezonatoriuje (optiniame osciliatoriuje), jei jis stovėtų vertikaliai? Jei šviesos greitis nuo krypties skirtusi 11km/s, tai užtektų centimetro, kad fazė persisuktų į priešingą. Lazerio rezonatoriui tai jau būtų "peilis". Deja, lazeriai sėkmingai veikia visomis kryptimis...

Deja, _alvydai_, čia man tenka tamstą įtraukti į trolių sąrašą. Mane idiotu laikai, visą pasaulį, ar pats toks esi? Nuo kada 0,5x+inf=x? Arba 2x? Nuo kada fotono energija apibrėžiama ne per dažnį? Gali neatrašinėti, tavo atsakymai man yra paslėpti. Paprasčiausiai nebeegzistuoji. Turėjau seniausiai suprasti, kad dėlioti ant lėkštutės elementarius faktus troliams, kurie nemoka ne tik perskaityti vadovėlio, bet kuriems apskritai elementari logika bei geometrija per sudėtingos - nelaimimas sportas.

Na ir kam piktai komentuot nieko nesupratus. Nuo kada greiciu vidurkis skaiciuojamas (v1+v2)/2 ?? Turbut reikia surast visa kelia ir padalint is viso laiko.

Problema tame, kad nei manes nei taves tikriausiai niekur nemokino bangos charakteristiku judancioj terpej. Cia bangos ilgis nera visiskai tas pats reiskinys kaip bangos ilgis stovincioj terpej. Pabandysiu animuoti, kai rasiu kuo online animuoti judancias sinusoides. Gal pats zinai kur. As pats senovej buvau taip pagalvojes, kad ta stovinti banga turetu stipriai skirtis ir tai butu galima aptikti holografija. Deja ne.

Tai matosi kad tamsta nesimokei fizikos. Perskaitei kelias protingas knygutes, gali užrašyti kelias protingas formules ir pasakyti kelis protingus komentarus, bet už to protingo fasado - tuštuma vietoj fizikos žinių. Sugebi gražiai pamalti liežuviu ir tiek. P.S. Dėl fotono energijos akivaizdžiai nesupratai komentaro. Dar kartą: skrendančio fotono energija pasikeisti negali, nebent užsimotum ir prieš energijos tvermės dėsnį. Formulėje lieka tik du nariai: vienam keičiantis neišvengiamai turi keistis kitas. Taigi fotonui pereinant iš tarp erdvės dalių su skirtingais c, fotono dažnis arba bangos ilgis turi neišvengiamai pasikeisti pagal tamstos teoriją, o pagal normalią fiziką - ne.