Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Na aš dabar laukiu paprasčiausios vienmatės bangos sklidimo lygties abiem kryptim. Visgi žmogus kai kur bando operuoti įvairiom lygtim. Nors, kai pažiūri į jo bandymą apskaičiuoti stovinčios bangos periodą, kur kažką bandė skirstyti į zonas ir teritorijas...

Jei ką, tai pagal tavo parašymus ir išvedžiau formules. Ir jos duoda tą patį periodą, kaip kad tu gavai (nebent per daugiklį 2 skiriasi). O sakai, kad ne taip skaičiuoju... Tik kad jos paneigia tavąjį eterį...

(ka ir norejau paziuret grafiskai) tik ji juda. As speju, kad ji eterio atzvilgiu juda greiciu v, kas lygu , kad veidrodzio atzvilgiu ji nejuda. Turbut teko matyt oscilografa su begiojanciom sinusoidem, kad vizualiai isivaizduoti. Dar nesugalvojau vakar kaip tai aprasyti matematiskai, bet bus juokinga jei sugalvosiu greiciau nei rwc

Prie ko čia rwc? Ir kodėl jam reik kažką sugalvot? Čia užduotis tau. O dėl mušimų, tai parašei taip, kad neina suprast ar nusišnekėjai, ar tiesiog dviprasmiškai parašei. Be labiau panašu, jog nelabai supranti, apie ką šneki... Dar iškilo klausimas, ar jau esi susipažines su harmoninėm funkcijom? Nes kažkaip labai jau keistai rašai apie "(ne)taisyklingas sinusoides". Iš vis, susidarė įspūdis kad pas tave nėra nei kokios nors praktinės patirties, nei tuo labiau teorinio pagrindo (tiek fizikoj, tiek matematikoj).

Jei manai, kad pats turi tokia patirti ir dar vis nesupranti apie ka kalbu, tai tuo geriau. Reiskia einam nepramintais takais. Negi nieks apie tai anksciau nepagalvojo. Keista. Tein kur as isvedziau pusbangio ilgi galima lygiai tokiu pat budu isvesti ir dvieju ar n pusbangiu ilgi. Rezultatas rodo, kad tas ilgis (pusbangio) nekinta tolstant nuo veidrodzio. Zodziu turim tvarkinga lygiais periodais sumine banga. Lieka parodyti jos pilna forma ir judejimo greiti veidrodzio atzvilgiu. Bus

Taip, "pusbangio" ilgis nesikeičia (kas matosi iš mano pateiktų formulių). koordinatė parinkta taip, lyg abiejuose galuose yra po "veidrodį". Taigi analogiškai (tik kitais masteliais) turėtų atrodyti "stovinti" banga lazerio rezonatoriuje...

Dekui. Bet man atrodo/matosi, kad cia kazkokia netaisyklinga stovinti banga. Tie pikai iskyla ir leidziali tiksliai i ta pacia vieta (arba erdves daleles lyg svyruoja apie x asi) Jei rezonatorius sutrumpeja taip pat kaip ir mano mineti pusbangiai tai kodel tai turetu sugriauti lazerio darba?

Tai "netaisyklinga" ir gaunasi dėl skirtingų bangų ilgių. Ir nieko nuostabaus, kad pikai "stovi" tose pačiose vietose... Ir lazerio darbo tai nesugriautų, bet pokyčiai būtų pastebimi. Rezonatoriaus sutrumpėjimas taip pat mažai ką keičia. O normali stovinti banga atrodo taip:

_alvydai_, jei atstumas keičiasi tolygiai, tai negausi jokios stovinčios bangos. O paveiksliuką, identišką šiam, gautum tiesiog sukombinavęs dvi skirtingo ilgio (arba dažnio) bangas. T.y. jei jų santykis yra sveikoji trupmena. Puikiai matosi trys skirtingi atvejai - kai objektai juda vienas kito atžvilgiu (stovinčios bangos nėra), terpės atžvilgiu (keteros stovi vietoje, bet banga nėra taisyklinga sinusoidė) ir nejuda (sinusoidė). Jau gali bėgt konstruot lazerį.

Va cia yra man idomiausia vieta. Kiek galima detaliau, jei galima?

Turbūt tik po savaitgalio... Visgi vasara lauke

Ok, dekui.

O kaip pats apibreztum stovincia banga? Man pvz abu AducioTM grafikai stovinti banga, nes pikai nejuda. Tai ypac svarbu stebint rezonatoriaus kuri nors sona pro kuri banga ir issispinduliuoja. Abiem atvejais pakrastyje vaizdas visiskai identiskas, nesuprantu kodel turetu issispinduliuoti skirtinga banga. Nors gal AdutisTM kazka ir sugalvos. But gerai. Del terminu: jei pirmas grafikas tau ne stovinti banga pagal apibrezima, tai iveskim bangos su stovinciais pikais termina. Jei tavo stovincios bangos nera judancioj terpej , tai yra banga su stovinciais pikais pagal pirmo grafiko pavyzdi. Tada pasiulyk kaip atskirti eksperimentu stovincia klasikine banga nuo bangos su stovinciais maximumais? Dar nesupratau ko vis uzkliuva v_escape, tai saknis is gravitacinio potencialo, o dar svarbesne mano manymu charakteristika - greitis kuri mazas kunas igyja krisdamas is begalybes.

Negi rimtai esi toks ypatingai mažo protelio meškiukas, kad dar reikia pirštu parodyti? Gal dar mažesnio? Patrankyk galva į sieną, gal šaus kokia mintis, kaip žinant (prognozuojant, kad nori) bangos ilgį, pamatuoti, ar tame taške vykstanti interferencija eliminuoja svyravimus. Bum! Sugalvojai? Bum! Sugalvojai? ...ir t.t.. Absoliučiai nesuvokdamas, kas yra interferencija, čia dar ginčiji Morley-Mickelsono eksperimentą, kurį ir darželinukas suprastų.

Ta pati pasakele kaip su vienkrypciais: bum sauni, bum pataikai , oi cia susapnavau, ne vienkryptis buvo Tai pirmyn, parodyk kaip atskirsi rezonatoriuje esancia stovincia banga nuo bangos su stovinciais maximumais. Galiu is anksto pasakyt su sviesa gali net nesapnuot, bet su kokiom 1mm bangom lyg teoriskai butu imanoma, bet turbut techniskai nelabai. Nesutinki parodyk eksperimento schema, o ne literaturinius burbulus.

1. Paskaičiuoji teorinį stovinčios bangos ilgį. 2. Viename iš periodų (stovinčių taškų) pastatai ekraną - arba matai mirksėjimą, arba ne. 3. Jei nematai mirksėjimo, vadinasi - banga yra stovinti ir ilgis apskaičiuotas teisingai. 4a. Jei žingsnis 3 nepavyko, grįžti į punktą 1 ir skaičiuoji iš naujo. 4b. Jei turi gerai apskaičiuotą tašką, paslenki ekraną per pusę periodo. 5. Stebi, ar žybsėjimas pastovus (sinusoidė), ar ne (švytėjimas tai pasiekia maksimumą, tai ne). 5a. Žybsėjimas pastovus - reiškia, ilgiai, greičiai, dažniai, periodai, whatever sutampa. 5b. Žybsėjimas nepastovus - vadinasi, interferuojančios bangos harmoninės, bet jų periodai (ilgiai, greičiai, dažniai, whatever - su šviesa pagal klasikinę teoriją nėra skirtumo) turi trupmeninį santykį. 6. Jei nepavyksta rasti nors vieno "stovinčio" taško - vadinasi: 6a. Bangos ilgius skaičiuoji blogai. 6b. Bangos nėra koherentinės. 6c. Kažkas šioje sistemoje juda kitų dalių atžvilgiu (lazeris, veidrodis, ekranas, eteris). Ką dar čia aiškinti? Marš už atsuktuvo, o tai dar pradėsi įrodinėti, kad 2+2=5. Padaryk nors vieną iš tų elementarių eksperimentų čia nesicirkinęs. Pačiam nejuokinga? Pradėjom nuo BRT paneigimo, baigėm, kaip pamatuoti, ar banga stovinti. Jei mokykloje nebūtum pramiegojęs fizikos laboratorinių - žinotum, kaip.

Pradekim nuo paprastu dalyku. Labai patogu pasinaudot AducioTM animacija. Is kaires padek veidrodi, turi pripildyk foto jautria zelatina, is desines paleisk sviesa, isryskink juostele. Abiem atvejais (su taisyklinga stovincia banga ir su tokia kur pirmoj animacijoj) gausi lygiai toki pat rezultata. Juosteles viduje susidarys grynai tokia pat holograma. Nesutinki?

Ne. Akivaizdu, tereikia suintegruoti t atžvilgiu, ir pamatysi. Pavyzdžiui, jei vienos bangos telpa 50 periodų, o kitos 30 - gausi 150 dryžių.

Nieko cia nereik integruot, dryziu skaicius lygus tasku skaiciui ant virsutines arba apatines linijos iki kuriu pakyla/nusileidzia maximumu "pliupsniai". Pirmam grafike matosi apie 3 taskus i padala, antram apie 4 i padala. As gi isvedziau formule atstumams tarp tu maximumu pliupsniu paskaiciuoti. Galima aisku ir is sinusoidziu issivest, as issivedziau kaip man vizualiai aiskiau. Kad butu akyvaizdziau gali uzdengti grafika is abieju pusiu palikdamas siaura matoma vertikalu ruozeli. Tada nebesuprasi i kuri grafika ziuri , pirma ar antra. Netgi ta ruozeli stumdydamas is leto kairen desinen nesuprasi. Aisku jei atstumai tarp minetu pliupsniu/maximumu bus vienodi.

Baik išradinėti dviratį ir pasimokyk elementarios matematikos. neįdomūs man tavo siauri ruoželiai, kai per dalį sekundės galiu išsivesti mintyse formules, kurios ne spėlionėmis, o iš anksto žinomomis prielaidomis. Duok man trigonometrinę periodinę funkciją - ir apskaičiuosiu mintinai jos Furjė eilutės koeficientus, pikus, integralo bei išvestinės pikus. Jeigu tingi pats - taip ir sakyk. Mažiau švaistyk laiko sapalionėms, gal išmok bent tiek, kad pats "jaustum", ką nupieš Matlabai.