Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Na prie ko cia tavo antpeciu zvaigzduciu skaicius. Tikiu, kad uzsitarnavai tas zvaigzduses, bet siuo atveju tai ne argumentas. Tiesiog pamedituok vakare prie abieju AducioTM animaciju. Tada "issives" galvoj paprastos taisykles: Jei veidrodis nejuda terpes atzvilgiu turim vienodo bangos ilgio krintancia ir atsispindincia banga. Jei veidrodis juda terpes atzvilgiu turim skirtingo bangos ilgio krintancia ir atsispindincia banga. Taciau abiem atvejais krintancios ir atsispindejusios bangos daznis nekinta. (nagrinejam supaprastinta varianta, kai sviesa nesuteikia veidrodziui impulso) Pirmu atveju gaunasi "mokykline" stovinti banga. (antra animacija) Antru banga su stovinciais maximumais. (pirma animacija) Ir svarbiausia, atskirti vienai nuo kitos (ir tuo paciu patikrinti ar mes judam terpes atzvilgiu) dar nieko konkretaus nepasiulei (nesakau, kad lengva). Atrodo, jei teisingai supratau, net negali suskaiciuot kiek bus holografiniu dryziu pirmoj animacijoj. Taigi isiziurek i animacija atydziau, paimk koki viena taska ant kreives ir paziurek kaip jis juda aukstyn zemym, po to kita taska ir tt.. Isivaizduok, kad cia skersine banga ir sumines kreives atskiri gabaliukai juda tik aukstyn zemyn. Kur tokio tasko amplitude didesne, ten foto plokstele bus paveikta labiau. http://desmond.imageshack.us/Himg152/sc ... es=landing

Tai vat, paimi ir suskaičiuoji tuos dryžius. Jei bangų ilgiai nesutaps per, pvz., 1/10, tai tų dryžių turi būti 10 kartų daugiau. Suminės bangos ilgis bus 10 kartų mažesnis nei pradinės. Kas čia dar gali būti neaišku?

Cia ta pati stovinciu maximumu banga kai eterio v=0.1c Visas sumines bangos svyravimas vyksta vidui fioletine linija apvestos zonos. Fioletines linijos nejuda. Jos ir atitinka dryzius hologramoj. Ju skaicius n/(1-v^2/c^2), kur n dryziu skaicius kai v=0

Trūksta žodžių idiotizmui apibūdinti. Skaičiuoti pirštais moki, ar tau aritmetikos korepetitorių autukams iš Carito parūpint?

Nesuprantu, kodel pats sau ant galvos plytas metai. Taigi atsilieps Ir kas cia nepatiko siuo atveju. Taigi pasianimuok su savo MathLabu. Cia irgi buvo animacija, tik tingejau ieskot kaip mov faila i koki gif paversti. Gal dar nori paskaiciuot koks cia sumines bangos "paketo" ilgis ir jo judejimo greitis. Galim imti kai v nedidelis lyginant su c jei nori. Beje punktyrine linija as ir sugeneravau is prielaidos, kad dryziu skaicius lygus n/(1-v^2/c^2), kitaip net netiktu, kad tiksliai apriboti sumines kreives "veikimo" zona.

p.s.2 .. turiu nuliūdinti, bet taip nebus, ir štai kodėl: kadangi Visatos erdvė plečiasi, tai kiekvienas ne nulinių išmatavimų objektas irgi plečiasi, kitaip tariant taviškis "eteris" teka ne į Žemės centrą, o į kiekvieno išmatuojamo objekto centrą, taigi ir į aptariamo rezonatoriaus iš visų krypčių vienodai!

Nesakiau, kad i Zemes centra. Centre greitis = 0. v^2 = 2*g*h, kur h atstumas iki centro. Ir tai veda prie to, kad leidziantis zemyn link Zemes centro (ar i juodaja skyle) laikas vel pradeda greiteti. Cia jau senai minetas efektas, kuri but galima tikrinti. Gal galetum patikslinti apie papildomas spektrines juostas?

Dar nesu tikras, bet man atrodo, kad darai klaida del termino "musimai". Manyciau toks reiskinys atsiranda kai turim kintama svyravimu amplitude kazkokiam erdves taske. Cia nera tokio tasko kur svyravimu amplitude kistu arba pvz kistu svyravimu daznis tame konkreciai pasirinktame taske. Neziurint tos kreives netaisyklingumo kaip bebutu keista joje nera musimu, nors ji ir labai primena kreive kuria sudaro dvieju skirtingu dazniu bangos ir ten tikrai yra musimai lygus turbut dazniu skirtumui, kai tas skirtumas mazas. Bet tada atsiranda ir taskai su kintama svyravimu amplitude.

Visgi nepatingėjau pamodeliuot lazerių rezonatorius ir pažiūrėt kas gaunasi įvedus eterio teorijos efektus. Truputi nustebino, bet matematika rodo, jog jei yra erdvės "sutrumpėjimas" eterio sklidimo kryptimi, tai lazerio darbas nepasikeis nei nuolatiniame nei impulsiniame režime. Kad tikrai nebūtų galima pastebėti eterio įtakos lazeriuose, dar reikėtų padaryti ir prielaidą, jog elektros impulsai laiduose taip pat jaučia eterį. Kaip ten _alvydai_ pagal tavo teoriją yra su elektriniais signalais? Velka ir juos? Tačiau priėmus tas pačias prielaidas, eterio įtaka būtų pastebima paprastu interferencijos matavimu, šviesai praėjus du plyšius. Įsivaizdavimui, paskaičiavau, koks turėtų būti interferencinių linijų pokytis realiomis sąlygomis. Atstumas tarp plyšių/skylučių 20cm, iki ekrano/CCD 2m, bangos ilgis 633nm (HeNe lazeris). Atstumai tarp linijų būtų apie 6mm. Tokią įrangą vartant, gautusi iki 200µm linijų pasislinkimas. Teoriškai pasikeistų ir atstumai tarp linijų, bet pokytis būtų per mažas užfiksavimui su realia įranga. Tačiau linijų pasislinkimas per 0.2mm tikrai būtų pastebimas...

Cia ir gaunasi musimai del dazniu skirtumu.

Atstumas tarp plyšių/skylučių 20cm, o bangos ilgis 633nm , "Atstumai tarp linijų būtų apie 6mm" Gal 0.006 mm?

Pries tai papostinau dar neperskaites tavo sito posto. Malonu, kad pradedam suprast Nors matematikos as moku maziau ir pagalba nepamaisytu Vidui laido Zemes gravitacija yra daug didesne beveik visame turyje lyginant su laido sukuriama gravitacija. Taigi reiktu manyti, kad laidas praktiskai nevelka ir nestabdo to eterio greicio. Del plysiu cia yra toks Navijos eksperimentas kuriuo jis tikejosi aptikt eterio judejima. Taciau cia irgi ta pati istorija kai sudedi visus faktorius. Pajieskosiu linko tuoj. Beje pas mane ne erdve sutrumpeja o kieto kuno ilgis. Atstumas tarp dvieju kosminiu laivu nemazeja, tik patys laivai. 1-v^2/c^2 pagal judejimo krypti eteriu ir sqrt(1-v^2/c^2) statmenai. http://arxiv.org/abs/astro-ph/0604145 To pacio autoriaus dar buvo kitas darbas detaliau aprasantis pati eksperimenta, ar jo kita modifikaciaja. Bala ji, tiesiog pateik savo eksperimento schema. Nemanau, kad bus sunku issinarplioti, bet prireiks paveiksliuku turbut.

Sita kazkada nagrinejau ir buvo mintis, kad ji galima pritaikyt vertikaliam eterio "vejo" matavimui. Bet veliau supratau, kad tokia schema neturi nieko uzfiksuoti. Todel neturiu jokios idejos is kur jis gavo tokius rezultatus ir ar is tikro gavo.

Padariau klaidą. Reikia ne 20cm o 2mm. Atstumai tarp juostelių būtų apie 0.6mm. O laukiamas poslinkis būtų vis tiek beveik 200µm. Gerai, kad pastebėjai.

Nezinau ar tavo eksperimentas kazkuo esminiai skiriasi nuo mineto Navios , bet jo atveju jis neiskaiciuoja kaip is tikro atrodo bangos frontas judancioj terpej. Kad fotonas judetu tiesiai musu atzvilgiu jis turi buti susiskersaves musu atzvilgiu, na kaip koks plaukikas kuris plaukia tiesiai i kita upes puse. Bet srove ji nesa i sona. Todel tiesiai plauks ne tas fotonas kuris buvo "issautas" tiesiai, bet tas kuris buvo issautas kampu pries srove, todel ir jo frontas pasisukes pries srove. Tada nagrinejam kaip konkreciai tokia suskersuota banga praeidines pro difrakcine gardele ir gaunam kad Navios naudota nuokrypio formule neteisinga. Ji ir nebuvo sukurta tokiam atvejuj. Tiesiog pasiskolinta is vadovelio nepramascius proceso eigos.

"Sferinę" bangą ėmiau tokią: čia būtų atvejis, kai eterio greitis yra c/2. Jei ką, tai čia besiplečiantys (greičiu c) apskritimai, kurių centras juda greičiu c/2. Paėmus du tokius šaltinius galima skaičiuot ir "plyšių eksperimentą", kurio įvertinimus jau pateikiau.

Vizualizacijai padariau tokį: Čia eterio greitis yra c/5 į dešinę pusę. Taškiniai šaltiniai ties -1 ir 1. Atsisėsk ir stebėk, kaip vienodų fazių susikirtimai yra pasislinkę nulio atžvilgiu. Reiškia, turi pasislinkti interferencinės juostos. Apsukus į kitą pusę, juostos pasislinktų į kitą pusę. Ir tai būtų pastebima. O normaliai (be eterio) vidurinė linija yra ties nuline x koordinate.

Ne to klausiau. Klausimas kur kas paprastesnis: Ar vertikaliame laide elektros impulso greitis aukštyn ir žemyn skiriasi? T.y. ar elektrinį signalą laidininke irgi "velka" tavo eteris?

Taip turetu skirtis taip pat kaip ir sviesos, nes saveika realizuojasi per elektrini lauka. O tas elektrinis laukas plinta anksciau mineto eterio daleliu fazes atzvilgiu. Jei isivaizduoti eteri kaip prisotintus garus kur pastoviai vyksta virsmai tarp daleles ir fotono. Kadangi laidas nesukuria tiek gravitacijos, kad galetu itakoti eterio greiti tai elektrine saveika tarp elektronu plinta kaip ir sviesa. Zemyn aukstyn c+-v_e , i sona sqrt(1-v^2/c^2) Tik tas elektrinis impulsas gal kiek primena sviesa tusciaviduriam sviesolaidyje. As net nesidomejau kiek arti c yra elektrinio impulso greitis. Del eksperimento su plysiais pabraizysiu, turbut rytoj.

gal 75 µm? Eksperimentas toks paprastas, kad namu salygom galima padaryt su 5 litu savikaina, idejus pora valandu darbo