Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Myslius 2012-07-31 20:53
2 metru atstumas 300 000 000 m/s greiciu iveikiama per 1 / 150 000 000 s per ta laika, jei v zemyn 11.2 km/s arba 11 200 m/s tai poslinkis zemyn bus 11 200 m/s * 1 / 150 000 000 s = 0.000074(6)m arba 0.075 mm Del siulomo eksperimento, ilgi galima laisvai padidint iki 5 metru, o 2 mm tai cia daug, laisvai ir 0.5mm galima padaryt. Pasiimi koki vamzdi, vienam gale lazeris su lipnia juosta ir slitai, kitam gale metalo gabalas tiesiog gal atsispindetu lazerio sviesa. Uzfiksuoji kurioj vietoj interference patterno dryzis, paiimi apverti (virsus i apacia, apacia i virsu, aparatas horizontaliai guli) visa sita reikala 180 laipsniu, is matai yra poslinkis ar ne. Nesvarbu jokie ten gravitaciniai efektai, net c greicio nesivarginau tikslaus nes ir tai maziau nei 1% paklaida, nesvarbu lygus pavirsius ar nelygus, per mazi efektai kad itakotu, simple... Pagal jusu teorijas bus uzfiksuota dryzio poslinkis. Galiu patvirtint, kad su kinietisku lazeriu kuri pirkau uz 1 amerikietiska centa (ebejui keliasi reitinga kai kas taip ) matosi interference pattern is 5 metru, zinoma is kokia 1-2 metru atrodo geriausiai. Bei eksperimentas imanomas atlikti namuose. Darykit Gana cia taukst
AdutisTM 2012-07-31 21:35
Taip ir galvojau, kad vis tiek uzklius. Turejau omeny, kad 75*2=150 ir parasiau, kad "beveik" 200. Zinau, grubiai suapvalinau, bet esmes tai nekeicia. O del atstumo, tai per didelio neemiau, nes greitai krenta intensyvumas (1/r^2) ir paemus pakankamai siaurus plysius, gali tapt sunku registruot... Na bet palaukim _alvydo_ isaiskinimo, ka ne taip skaiciuojam...
Myslius 2012-07-31 21:47
As tai zinau kame kablys, ir zinau eksperimento rezultata, na bet palauksiu _alvydo_ paaiskinimo o dar geriau eksperimento rezultatu.
_alvydas_ 2012-07-31 22:32
Cia schema , kol kas be skaiciavimu, as juos kazkada dariau, bet neturiu uzrasu, tik atsimenu, kad viskas tiko. Is realybes zinom, kad paleidus siaura pluosteli i gardele gaunam keleta atsaku, bet jie irgi yra siauri pluosteliai, tai nevarkim su tais apskritimais. Kaireje kai eterio vejo nera. Turbut cia viskas aisku. Desine su eterio judejimu. Kaip minejau, kad judeti kazkiek skersai eterio vejo fotonas turi susiskersuoti, kad kompensuoti eterio veja. Kampa k galim paskaiciuoti nepriklausomai nuo sio eksperimento. Tiesiog reikia zinoti eterio greiti ir fotono matoma judejimo krypti. Aisku fotonas ne pats susiskersuoja, bet cia tiesiog ka matom mes judedami jo "gimtosios" terpes atzvilgiu. Kad paskaiciuoti u3 reikia zinot/paskaiciuoti sviesos greiti nurodyta kryptimi. Viska suskaiciavus man tada gavosi, kad kampai a1=a2 labai dideliu tikslumu. Bandziau ir kai ieinanti banga ne lygiagreti gardelei, vistiek viskas susikompensuoja. Tik reik visada, visiem spinduliam nepamirst susirast kampa k tarp
AdutisTM 2012-08-01 09:00
Va čia ir prasideda arba bėgimas nuo realybės, arba nepakankamos žinios... Su tais apskritimais nėra jokio vargo, tik kad jie rodo ne tai, ką norėtum matyti. O su pluošteliais reikia atsargiai, nes iš principo tai yra daugelio plokščių bangų superpozicija. Nekišk taip tiesiogiai to fotono "susiskersavimo" pluošteliams. Jis gerai matosi animacijoj, kur pavaizdavau vieną sferinę bangą su eterio greičiu c/2. Pasidomėk, kaip veikia difrakcinė gardelė ir kodėl ji skaido pluoštelį. Pamatysi, kad ji nelabai kuo skiriasi nuo dviejų plyšių. Tik kad "plyšinį" variantą daug lengviau skaičiuot. Taigi siūlyčiau tau grįžti prie dviejų plyšių ir panagrinėti juos. Tiksliau pabandyk parodyti, kurioj vietoj yra ne taip. Visgi ir animaciją įdėjau...
_alvydas_ 2012-08-01 17:10
Myslius 2012-08-01 17:41
Tu supranti kad v_eterio is sono tau siulo, o ne is virsaus, jei is virsaus kompensuoja tai yra visiskai vienodai, beletristika... Tau sako kad banga nupus "soninis vejas" jau perejus uz gardeles. Man atrodo tu nieko nesupratai.
_alvydas_ 2012-08-01 18:02
, kas tiksliai nunulins minima rezultata.
Myslius 2012-08-01 18:05
Cia tai geras nori pasakyt nesvarbu koks atstumas tarp lazerio ir gardeles bei koks atstumas tarp gardeles ir pattern'o visviena nusinulina? Dar tokiu veju nemaciau... Paieskosiu Na joa, as suprantu jog vienintelis logiskas paaiskinimas viska suvesti taip lyg to eterio ir nebutu
_alvydas_ 2012-08-01 18:27
Prie ko cia atstumas, cia kampai susikompensuoja. Tai gi pats paskaiciuok kas bus jei banga ateis i gardele susiskersavus kaip aprasiau. Tai tolygu, kad faze gardeleje bus nebe sinchroniska. Nemanau, kad AdutisTM nesupras ka sakau. Beto nesakiau, kad visai nebus imanoma surast eksperimentu kurie detektuotu skirtuma. Bet jie dar toli. Gal pirma pravarom koki tuzina tokiu netikru. Tikrus as zinau tik 2 ir esu minejes daug kartu. Bet pats vis dar manai, kad ju 22222 tai kodel ramiai nepaanalizuoti be isankstiniu nuostatu.
Myslius 2012-08-01 18:34
Daryk be gardeliu tiesiai lazeri i siena sviesk, ir paversk ji horizontaliai 180 laipsniu jau i kita taska rodys Idomiai, yra zinoma savybe "spinas", tai dabar alvydas sugalvojo savybe "skersas".
_alvydas_ 2012-08-01 18:42
Tai ok, kai issiaiskinsim su tom Navios modifikacijom pereisim prie N3, beje as pats ji ir pasiuliau praitam poste.
AdutisTM 2012-08-01 19:40
Atidziau isiziurek i mano pateiktas animacijas su sferinem bangom. Aiskiai matosi, jog bangos fronto normale ir sklidimo kryptis nesutampa, kas ir butu tavo "susiskersavimas". Kai būsiu prie kompo, paziuresiu tavo paveiksliuka atidžiau, nes atrodo, jog jis vaizduoja ta pati...
_alvydas_ 2012-08-01 20:00
Na iseinancios bangos tavo ok butu, tik suveikia (islenda is plysiu) sinchroniskai. Bet jei vejas is kaires (kaip pas tave) tai desine (raudona) banga turi suveikt (islyst is plysio) anksciau. Nes soninis eterio vejas suskersuoja ieinancia i gardele banga, kurios pas tave net ner nupaisyta (kuri pagal tavo pav turetu ateiti is apacios). Kodel ir kiek tikiuosi matosi is mano paveiksliuko.
_alvydas_ 2012-08-03 09:26
Siaip tai galiu iskart atsakyti, kad paskui nepamirsti. Viskas remiasi i lazerio konstrukcija, tiksliau du jo lygegrecius veidrodzius / rezonatoriu. Tie veidrodziai isfiltruoja tik tuos fotonus kurie laksto statmenai veidrodzio plokstumai. Bet, kad lakstyt statmenai veidrodzio plokstumai puciant soniniam eterio vejui fotonas turi buti kazkiek susiskersaves , jo frontas pasisukes pries eterio veja. Koks fotonas laksto rezonatoriuje, toks ir islekia laukan. Kadangi frontas pasisukes, tai niekur ir nenukryps veliau. Apvertus lazeri veidrodziai vel isfiltruos tik "teisingus" fotonus. (judancius statmenai veidrodziu plokstumai) Kaip jau minejau anksciau pacio eterio atzvilgiu bangos frontas nera pasisukes. Galeciau ir nubraizyt jei nelab akyvaizdu. Jei paaiskinimas pakankamas tada koks bus N4 ?
vvv2 2012-08-03 12:30
"!
_alvydas_ 2012-08-03 12:33
Ideliai paaiskinta, cia ir visa esme.
AdutisTM 2012-08-03 16:35
teorija gerai atsilaiko bent jau toje srityje, kurioje jaučiuosi pakankamai stiprus... P.S. Nors dėl laiko stokos neturėčiau, bet reiks dar pamąstyt naujų "eksperimentų"
_alvydas_ 2012-08-03 17:58
.
_alvydas_ 2012-08-04 11:30
. Reikia tik kazkaip sukurt siaura Saules sviesos pluosteli, kad uz keliu metru neissiskleistu labai, tada pakist kokybiska gardele ir paziuret ar spindulys neissiskleide/nepasistume i viena sona (lyginant su spinduliu be gardeles). (pasukiojus gardele savo pacios plokstumoj issiskleidimas postumis iki 0.1mm / 1m distancijos) Gal kas galit net siandien padaryt? Butu idomu suzinot kas gavosi ir kas buvo naudota siauram Saules pluosteliui sukurti.