Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Ai nebenoriu as blevyzgotis, tiesiog parodziau, kad galiu atsakyti tuo paciu jei kas labai raunasi. Kame tau problema su dazniais pereinant i skirtingas terpes. Vanduo/oras daznis nekinta. Kitas pvz: tarkim siustuvas ir imtuvas viens kito atzvilgiu nejuda. tarkim terpe vanduo. Jis (vanduo) gali judeti kaip tik nori vistiek imtuvas matys ta pati dazni. (Aisku jei matavimo metu vanduo nekeis judejimo pobudzio) Taupydamas laika nebepridesiu pasaliniu komentaru apie issilavinimo zala Taigi grazi diena uz lango, kam tas stresas. Geriau pasakyk kuom online judancias sinusoides pabraizyt, tada dar papildomai iliustruosiu ir tavo klausima. Reik kad galeciau nustatyt poros sinusoidziu dazni ir ju judejimo greiti. Butu daug akyvaizdziau nei statinis brezinukas.

_alvydai_, kam taip atvirai demonstruoti išsilavinimo spragas? Pirma, stovinti banga mokykloje buvo aiškiai išdėstyta, ir ji egzistuoja tik kaip kelių vienodo dažnio bangų superpozicija . Toliau, stovinti banga yra arba visur, arba niekur - vadinasi, visoje terpėje jei sutampa bangų dažniai, tai ir ilgiai - vėlgi, nepriklausomai nuo krypties ar inertinio terpės judėjimo. Taip kad, arba šviesos bangos radikaliai skiriasi nuo vandens ar garso bangų, arba tampa akivaizdu, kad šviesos bangos juda nepriklausomai nuo eterio. Antra, pats nesimėtyk tarp milijono temų, o išspręsk bet kurį uždavinuką, kuris pateiktas. Ir ne bet kaip įsistatydamas reikšmes, kad gautum "panašų į teisybę" atsakymą, o pagrįstas arba bendru atveju. Žaidi nykstamai mažais dėmenimis, ir bandai kažką parodyti? Ta nesąmonė su begaliniu greičiu tik įrodo, kad esi šarlatanas. Skaičiuoti vidurkio, kur vienas narys begalybė (arba neapibrėžtumas) - negalima, nes jei patrigubinsi AO, bendras laikas nuo to nepasikeis (o vidurkis jau nebebus lygus c). Kuo tavo interpretacija "paprastesnė" nei v=c+v_e? Niekuo, ji tik dar labiau mūtina vandenis, ji skirta, kad mes nepastebėtume tamstos nenuoseklumo ir nemokėjimo skaičiuoti. Demonstruoju. v_e = 0.1 c, kiti parametrai tokie patys. t(AO) = |AO| / (c+v_e) = 1 / (1 + 0.1) = 0.91919... (s) t(OB) = |OB| / (c-v_e) = 1 / (1 - 0.1) = 1.11111... (s) (t(AO) + t(OB)) / (|AO| + |OB|) = (0.91919... + 1.11111...) / 2 = 1.01515 1.01515 ≠ 1. Šaudamas impulsą OB pagal klasikinę mechaniką, turėtum 1.5% paklaidą. Q.E.D. Sudėtinga? Kokį v_e beįsistatytum, niekad negausi stabilaus interferencinio rašto. Kaip eteris paaiškintų, "kompensacijos mechanizmą", kad kol kas visais atvejais, kai atstumas tarp objektų nekinta, interferometrų duomenys "neplaukioja laike"? Eteris yra toks velniškai gudrus, kad atsirenka kuria kryptimi ir kokiu stiprumu "pūsti"?

Skaiciavimus paziuresiu ir pabraizysiu, cia konstruktuvus kelias diskusijai. Del stovincios bangos: kalbam apie vandens bangas del paprastumo sakykim sedi ant veidrodzio i kuri statmenai "iteka" vanduo, Tuo vandeniu is priekio ateina ir atsimusa banga. Ateinancios ir atsimususios bangos ilgis skirsis, del terpes judejimo. Gal nori pasakyti ar cia susidarys stovinti banga ir koks bus jos ilgis? Ka ir norejau iliustruoti dinaminiu grafiku, jei rasiu kuom online pavaizduoti butu vaizdziau.

Kur dingsta atėjęs vanduo? Gerai, tarkim - kažkaip apteka. Tarkim, kad energija neprarandama, jokių turbulentinių efektų nėra. Atsimušusios bangos dažnis tuomet bus vienodas, gausi stovinčią bangą atžvilgiu banga "judės atgal", paviršiaus - stovės. Gali tuo įsitikinti nuėjęs prie tilto virš ramios, gilios, sraunios upės kaip Žeimena. Prieš tilto pastolį susidaro kelios "stovinčios" keteros. Tik kelios, nes vandens atsimušdama ir "judėdama prieš srovę" praranda energiją. Jei čia nebūtų stovinčios bangos, tai vanduo tiesiog "liptų" į stulpą keliamas srovės, kol aptekėtų, tolimesnės keteros nesilaikytų.

Na taip, cia tu labai detaliai ir realiskiskai. As turejau omeny truputi labiau idelizuota varianta. Su intensija veliau pritaikyt eteriui. (del skirtumo, kad pati vandens srove be jokios bangos jau pati sukuria impulsa, o eterio srove be bangos ne, turbut del savo virtualios sandaros) Net neskaiciaves galiu pasakyt, kad stovincios bangos ilgis siuo atveju turbut bus su tuo paciu "mistiniu" daugykliu kaip reliatyvume l = l0 sqrt(1-v^2/c^2) arba gal l = l0 (1-v^2/c^2) kur l0 stovincios bangos ilgis kai veidrodis nejuda terpes atzvilgiu. Norejau pasakyt, kad tas pats dauginlis visur islenda ir be jokio reliatyvumo.

Vėl kažką pjauni ne į temą. Bangos ilgis priklauso tik nuo impulsų dažnio ir terpės klampumo, bei kitų mažai reikšmingų faktorių kaip paviršiaus įtempimas. Stovinčios bangos ilgis bus lygus tų bangų ilgių kvadratui. Impulso tvermės dėsnis.

Ateinancios link veidrodzio bangos ilgis bus T*(c+v) atsislindejusios bangos ilgis T*(c-v) (kur c bangos greitis, v terpes greitis) T periodas nekinta tai ir klausiau koks tavo manymu bus stovincios bangos ilgis? Neimk ten jokiu nuostoliu ar kaip vanduo pralenda pro veidrodi. Dar turiu omeny, kas generuoja banga juda kartu su veidrodziu kazkur priekyje. Todel nera daznio pokycio judant ir kitokiu greiciu.

Jeigu banga stovi, tai +v ir -v išsiprastina tos atskaitos sistemos atžvilgiu, kurios atžvilgiu ji nejuda. Kadangi pas tave yra veidrodis, kuris atspindi, vadinasi ir reikia imti jį, nes jokios kitos sistemos atžvilgiu stovinčios bangos . Nevadink reiškinių tuo, kuo jie nėra, arba jei nesupranti termino - pirmiausia jį išsiaiškink prieš nukabinėdamas formules iš lempos. P.S. sorry, nusišnekėjau pats. Atstumas tarp veidrodžio ir bangos šaltinio turi būti tiksliai proporcingas bangos ilgiui, o veidrodis turi judėti kartu su bangos tašku, kur ji = 0. Kitaip stovinčios bangos nebus niekieno atžvilgiu.

Stebek Atvaro srove is desines greiciu v || <-------v Tada bangos greitis veidrodzio atzvilgiu (c+v), ilgis (c+v)*T Imkim du artimiausius pliusinius maximumus. Pries pat bangai atsitrenkiant turim toki vaizda: ||+.................+ atstumas tarp pliusu kaip sakiau (c+v)*T Dabar ziurim kada vienas is pliusu atsispindes ir susitiks su is paskos ateinanciu pliusu. ||....P.....+ ||....P.....+ Sitas susitikimo taskas (atstumas iki veidrodzio) yra lygiai stovincios bangos pusbangis visose teorijose Suskirtykim pradini pliusu issidestyma i du sektorius ties susitikimo tasku. ||+....P....|....R.....+ Dabar galim uzrasyti: P/(c-v) = R/(c+v) Be to galim uzrasyti P + R = (c+v)*T Padarius keleta veiksmu gaunam P = 0.5*T*c*(1-v^2/c^2) Kaip minejau P yra pusbangis, sulyginam su ankstesniu spejimu keleta postu atgal. Iliciaus lempute vis dar sviecia

v_e = 0.1c 300 000 km atstumu cia jau jauciu juodosios skyles parametrai ar netoli to. Bet nebus skirtumo tarp reliatyvumo ir mano poziurio net prie tokiu extrymu. 1. v_escape keiciasi su auksciu, mano versijai 2. reik iskaiciuot ir Shapyro suletejima, jei imi palyginimui mano pilna versija tada 1 ir 2 visiskai atitiks viens kita visame reiksmiu diapozone, bent jau Zemes atveju bus ne is tolo neatskiriama.

O vidutinis greitis kai banga juda zemyn c+v_e ir atgal c-v_e skaitiniai atitinka c su Shapiro suletejimu. Tai koks dabar rezultatas? 2 : 0 Sutinki? Su stovincia banga nekas, apie vienkrypcius pievos. Zodziu kur tik prisilieciam prie kazko konkretaus

Gal dabar nebesunku pasiskaiciuoti, jog skersine stovinti banga sutrumpes sqrt (1-v^2/c^2) kartu. Darom prielaida, kad sitos stovincios bangos apsprendzia realius kieto kuno matmenis. Tai yra pats kietas kunas yra stovinti banga tam tikra prasme. Tada turim ta pati kuno sutrumpejima, kuri prognozavo H. Lorencas. Savo originalioj versijoj jis tarp isilginiu ir skersiniu matmenu kuris lygus sqrt (1-v^2/c^2) Ir paprasciausios nereliatyvistines stovincios bangos duoda toki pat santiki !! Kuno mazejimas isilgas (1-v^2/c^2) santikiu ir skersai sqrt (1-v^2/c^2) santikiu primine vieno ruso darbus kazada matytus internete (video). Kazkaip jis aiskino gravitacija per vibrodinamika, dabar ant greicio nerandu linko, bet atsimenu, kad buvo minimas butent toks kuno matmenu kitimas judant eteriu. Kas beto padaro MMX eksperimenta visiskai beprasmiu bet kokiom salygom. Tai yra jis negali aptikti jokio eterio kokios tik versijos jis bebutu ar tai LET ar mano ar dar belekoks kitas.

Paimkime vienmatę bangą: . Toks lazeris vienodai veikia bet kuria kryptimi. Pabandyk paaiškinti, kaip eteris nepakeičia bangos ilgio, nes dažnis niekaip negali pasikeist. O jei bangos ilgis nepasikeičia (ką rodo mušimų nebuvimas), tai ir eterio įtakai vietos nebelieka.

Netaip skaiciuoji stovincia banga judancioj terpej. Is to ka parasiau pries tai butu galima isvest. Bet pradziai pabandykim su kokia programa pagainiot sinusoides vizualiai. Reikia, kad galetum animuoti sinusoides judejima kairen desinen. Kad galetum nustatyti ju judejimo greiti (atskitai kiekvienos), sumuoti dvieju judanciu sinusoidziu reiksmes ir ta suma pavaizduoti treciu grafiku. Ka pasiulysi, kokia tam tinkama programa? Galiu ir ant pc/win ir ant mac. But gerai, kad kokia nors nemokama ar demo 30d. veikiancia. Nesinori moket ir nesinori nulaustu su galimais virusais Jauciu tau sitas klausimas kazkiek idomus, man irgi, tai po truputi issiaiskinsim. Kol neissiaiskinom detaliai tiesiog: ir stovincios bangos ir kunai susitraukia tuo paciu santikiu. Stovincios bangos savybes issives is to ka jau parasiau, kuno sutrumpejimas yra papildoma hipoteze, bet jei i ta kuna t.y. jo atskiras dalis ziureti kaip i stovincia banga tada viskas atsistoja i savo vietas. Siaip, taigi stovincios bangos ilgi jau isvedziau, belieka parodyti, kad ta banga yra "tvarkinga" , tai yra su vienodais periodais.

Tai gali parašyt bangos lygtis vienai ir kitai krypčiai (kai banga atsispindi)? Kurioj vietoj neteisingai parašiau? neteisingi?

_alvydai_, negi neaišku, kad judančioj terpėj atsispindėjusių stovinčių bangų būti negali, nebent būtų užtikrinta, kad atspindėtos dažnis, ilgis, amplitudė, fazė sutaps? Gaila, kad aukščiau prie tokios išvados nepriėjau. Signalo šaltinis ir veidrodis spėliok formules. Kodėl eteris vienodai plokščias visomis kryptimis tiek LHC greitintuvo, tiek jame besisukančių protonų atžvilgiu? Antras klausimas: kur dingsta protonams suteikiamas impulsas, kad jų greičiai neviršija c, ir iš kur jis vėl atsiranda, tiems protonams susidūrus? Tai - dalykai, kuriuos galima pamatuoti neskrendant į kitą galaktiką.

, tik klausimas, koks jos rezultatas (kažkaip daug kas įsivaizduoja interferenciją, kaip rezultatą, kai amplitudė "pasinaikina" iki nulio ir susisumuoja iki dvigubo maksimumo). Bet esmės tai nekeičia, nes pagal _alvydą_ turėtų keistis bangos ilgis. O bangos ilgis gali pasikeist tik tuo atveju, jei priešinga kryptimi šviesos greitis būtų kitoks. O čia jau tinka mano parodytos formulytės, kurios rodo tai, ko realybėje nėra. _alvydai_ bandysi teigti jos bangos ilgis nepasikeičia? Tada reiškia, jog ir bangos sklidimo greitis nesikeičia, nes dažnis, greitis ir bangos ilgis yra "kietai" susiję. O jei bangos ilgis keičiasi, tai tas būtų matoma vienos išilginės modos lazeryje. Tai kur čia judantis eteris?

, formaliai teisinga: interferencija vyksta visuomet, tai bangų superpozicijos sinonimas. Šiame kontekste yra svarbus semantinis niuansas: sakydamas interferuoja, turiu omenyje koherentinių, priešingos fazės bangų superpoziciją. Sutinku, kad šitokio pobūdžio "diskusijose" tokie niuansai labai svarbūs. Beje, dėl TV bokšto aukščio. Abejoju, ar įtikinsi - porą kartų analogiškus klausimus jau uždaviau, bet atsakymo negavau. Tik kažkokius pezėjimus apie v_escape ir kad Lorentzo faktoriai neteisingi, bet išsiveda kaip beskaičiuosi.