Portugalijos iššūkis: netrukus jūra pakeis naftą? (Video) (15)
Lėtai bet užtikrintai europiečiai pereina prie atsinaujinančios energijos. Sparčiausiai šio tikslo link žengia Portugalija. Šalis, išgyvenanti sunkius laikus, yra atsinaujinančios energijos lyderė pasaulyje, nes joje atsinaujinanti energija sudaro beveik ketvirtadalį (24,6 proc.) visos suvartojamos energijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Portugalijoje pastatyta didžiausia pasaulyje saulės energijos jėgainė, veikia didžiausias Europoje vėjo malūnų ūkis ir plačiai išplėtota hidroelektrinių infrastruktūra. 2011 metų pabaigoje kelias valandas atsinaujinantys šaltiniai net visiškai patenkino Portugalijos energijos poreikį. Atlanto vandenyse, už 100 km į šiaurę nuo Lisabonos, mokslininkai tikisi pasiekti dar vieną rekordą.
Suomijos energetikos kompanija „AW Energy“ netrukus baigs montuoti prie vandenyno dugno pritvirtintą bangų ridenimo mašiną. Jos pagaminta energija įsilies į Portugalijos elektros sistemą. Projekto vadybininkas Jussi Akerbergas sako, kad tokia technologija pritaikoma daugybėje vietų. Jis svajoja, kad vieną dieną jūra pakeis naftos telkinį, nes Portugalija galėtų panaudoti milžiniškus savo pakrantės energijos išteklius, o energetikos sektoriuje būtų sukurta darbo vietų, kurių taip reikia šaliai (nedarbas Portugalijoje jau pasiekė 15 proc. ir toliau didėja). Pagamintą energiją būtų galima parduoti.
Gamina daugiau nei reikia
Tačiau Portugalija jau dabar pagamina atsinaujinančios energijos daugiau, nei gali sunaudoti. Naktimis yra valandų, kai atsinaujinančių šaltinių sugeneruota energija viršija paklausą, taigi brangus perviršis pražūva. Portugalija turi labiausiai Europoje išplėtotą elektra varomą viešąjį transportą. Jei šalyje būtų daugiau elektra varomų transporto priemonių, jos galėtų sunaudoti naktimis sukauptą energiją, kai smarkiai pučia vėjas, o paklausa maža. Tačiau tokios transporto priemonės kol kas sunkiai įperkamos. Be to, dabartinė Portugalijos vyriausybė nurėžė subsidijas elektriniams automobiliams ir saulės baterijoms ant namų stogų. Tačiau mokslininkai sako, kad žmonės patys galėtų sugalvoti, kaip geriau panaudoti atsinaujinančios energijos infrastruktūrą.
Išmanieji skaitikliai
„Watt-IS“ kompanija sukūrė įrangą, kuri analizuoja duomenis, siunčiamus išmaniųjų elektros skaitiklių, kurie jau instaliuojami visoje Europoje. Jungtinėje Karalystėje iki 2019 metų juos turės 30 mln. namų ūkių. Tokie skaitikliai pateikia atskaitą kiekvienam namų ūkiui, namo savininkui išsamiai parodoma, kaip galima taupyti energiją – taigi ir pinigus. Pavyzdžiui, gali būti patarta dažniau atitirpinti šaldytuvą, išjungti iš stacionaraus šaltinio televizorių arba skalbti naktį, kai elektra pigesnė. Jei kiekvienas namų ūkis Portugalijoje imtųsi šių priemonių, būtų sutaupyta 700 gigavatvalandžių energijos, o tai daugiau, nei pagamina viena labiausiai pasenusių elektrinių. Būtinybė vartotojams taupyti pinigus didina „Watt-IS“ skaitiklių patrauklumą. Kita vertus, dėl finansų krizės jiems sunku rasti lėšų.
Kad ir su kokiais sunkumais susiduria Portugalija, atsinaujinančios energetikos srityje ši maža šalis yra padariusi didelę pažangą.
Ar ir kitos valstybės galėtų pasekti jos pavyzdžiu? Ekspertai sako, kad siaučiant finansų krizei sunku tikėtis investicijų į atsinaujinančias technologijas. Mat tokie projektai reikalauja ilgalaikio finansavimo, todėl yra labai jautrūs palūkanų svyravimui, todėl su kapitalo problemomis susiduriančioje Pietų Europoje – nerealūs. Pavyzdžiui, JAV vėjo energetika visiškai nekonkurencinga dėl mažos dujų kainos, o Brazilijoje ir Kinijoje tokios investicijos atneštų naudos. Todėl viena iš Kinijos valstybinių energetikos bendrovių visai neseniai nusipirko 21 proc. didžiausios Portugalijos energijos gamintojos akcijų. Telieka tikėtis, kad audra, siaučianti ekonomikos jūroje, nepaskandins Portugalijos laimėjimų.
Europos planai
Eurostato duomenimis, žalioji energija – saulės, vėjo, vandens, biomasės ir geoterminė – sudarė 12,4 proc. visos europiečių 2010 metais suvartotos energijos (2009 metais – 11,7 proc., 2008 metais – 10,5 proc.). 2009 metais Europos Sąjungos šalys iškėlė sau individualius tikslus iki 2020 metų padidinti suvartojamos atsinaujinančios energijos dalį, o Europoje nubrėžtas bendras tikslas šios energijos dalį padidinti iki 20 procentų. Kol kas pirmauja Švedija, kur žalioji energija jau sudaro 47,9 proc. visos suvartojamos energijos, o iki 2020 metų ji turėtų sudaryti 49 procentus. Visai kitokia padėtis Jungtinėje Karalystėje, kur žaliajai energijai tenka vos 3,2 proc., nors planuojama pasiekti, kad 2020 metais ji sudarytų jau 15 procentų.