Dvitrynių vištos kiaušinių baubas  (8)

Kas atsitiko, kad vištos Lietuvoje ėmė dėti dvitrynius kiaušinius? Vištų augintojai ramina, kad tai ne anomalija, o natūralus, tik nedažnai pasitaikantis, reiškinys. Tačiau atsirado manančių, kad tai – nukrypimas, kurį lėmė vištų lesalui naudojama genetiškai modifikuota soja ir herbicidai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šviežių kiaušinių Skuodo rajono paukštyne įsigijusi klaipėdiečių šeima savomis akimis įsitikino, kad kiekviename sudaužytame kiaušinyje buvo du tryniai.

„Pirkome tris dešimtis kiaušinių firminėje Ylakių paukštyno parduotuvėje. Kol kas sunaudojome dešimt kiaušinių ir kiekviename iš jų buvo du tryniai. Kas žino, kuo tos vištos lesinamos? Kodėl tokia anomalija, kad vištos ėmė dvitrynius kiaušinius dėti?“ – stebėjosi klaipėdiečiai.

Dvitrynių kiaušinių istorija nustebino Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narį Andrejų Gaidamavičių.

„Dvitrynių kiaušinių pasitaiko, bet kad kiekviename kiaušinyje būtų po du trynius – čia jau nenormalu. Tai, kad paukštynuose masiškai lesinama genetiškai modifikuotais lesalais, yra faktas, tai neslepiama todėl, kad tai leidžia Europos Sąjunga“, – aiškino A.Gaidamavičius.

Paukštynuose – GMO lesalai

Pasak pašnekovo, yra paukštynų, kuriuose paukščiai lesinami tik genetiškai modifikuotos sojos lesalais.

„Be to, ta soja yra permirkusi pesticidu, kuris liaudyje vadinamas “raundapu„. Jo pagrindinė veiklioji medžiaga yra glifosatas. Ši medžiaga gali sukelti išsigimimus, mutacijas. Galbūt jei ne genetiškai modifikuota soja, tai pesticidai, kurie yra masiškai naudojami, galėjo sukelti tokį nepageidaujamą efektą, kad vištos pradėjo dėti dvitrynius kiaušinius“, – svarstė A.Gaidamavičius.

Ar paukštyne naudojami tinkami lesalai, tiria Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Mano manymu, tai skandalas, ir tarnybos specialistai privalėtų patikrinti: o gal tokius kiaušinius yra nesveika valgyti?“ – svarstė A.Gaidamavičius.

„Iš viso per 5 mėnesius dėl į šalį atvežamų pašarų siuntų buvo atrinkta 17 pašarų mėginių dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Dviem atvejais nustatyta, kad genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) yra daugiau nei 5 proc. Šias siuntas nurodyta perženklinti, jų etiketėje nurodant, kad pagaminta iš genetiškai modifikuotų organizmų – sojos. Produktų su ES nepatvirtintos formos genetine modifikacija rasta nebuvo“, – tikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė.

Didelius išgraibsto

Skuodo rajono Ylakių paukštyno direktoriaus pavaduotoja personalo reikalams Loreta Blaževičienė tik nusijuokė išgirdusi apie klaipėdiečių nerimavimus.

„Mes, vietiniai, tik tokių kiaušinių teieškome, jei tik jų pasitaiko. Negi kaime niekas nėra matęs dvitrynio kiaušinio? Klaipėdiečiams labai pasisekė, kad jie gavo tokią pakuotę“, – kalbėjo paukštyno darbuotoja.

Firminėje paukštyno parduotuvėje iš tiesų prekiaujama XL dydžio kiaušiniais.

„O taip nutiko todėl, kad parduodama jaunų, ką tik perėti pradėjusių vištų kiaušinių siunta. Kol višta jauna ir jos dėslumas nėra susiformavęs, dvitrynių kiaušinių pasitaiko. Senesnės vištos tokių kiaušinių nebededa“, – aiškino pavaduotoja.

Įveža 200 tūkst. tonų

Tačiau A.Gaidamavičius kėlė versiją, kad masiškas dvitrynių kiaušinių pasirodymas viename paukštyne esą nėra jau toks nekaltas reiškinys.

„Prieš keletą metų buvo surinkta informacija, kuri pribloškė, – 40 proc. Lietuvoje pagamintų pašarų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. O į šalį įvežami tik tokie pašarai“, – aiškino visuomenininkas.

Pasak A.Gaidamavičiaus, į Lietuvą kasmet atgabenama apie 200 tūkst. tonų modifikuotos sojos pupelių, naudojamų pašarų gamybai.

„Viena danų firma mums pati prisipažino, kad apie 30 proc. gyvulinių pašarų sudaro genetiškai modifikuota soja. Tik Lietuvoje niekas neatliko tyrimų, kaip tai atsiliepia žmogaus, valgančio tokių gyvulių mėsą, sveikatai“, – tikino vyras.

Nuodų pėdsakai

Kita gyvulių ar paukščių apsigimimus galinti sukelti medžiaga – glifosatas, esantis plačiai naudojamuose herbiciduose, neseniai baimės įvarė vokiečiams. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad glifosato randama ne tik „raundapu“ purkštus grūdus lesusių vištų, bet ir gyvulių šlapime.

„Jo rado net žmonių šlapime. Ir tai pribloškė, nes tai 10–20 kartų viršijo leistiną glifosato normą, kuri gali būti aptikta geriamame vandenyje. O iš kur tokie pesticidų kiekiai?“ – stebėjosi A.Gaidamavičius.

Prieš pjūtį – herbicidų dozė

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, ūkininkai prieš dvi savaites iki javų kūlimo laukus nupurškia „roundapu“ herbicidu tam, kad augalas numirtų ir išdžiūtų.

„Tada javai išdžiūsta vienu metu. Jei pasitaiko lietinga vasara, laukuose sukuriamas savotiškas mirties rūkas, ir augalai daug greičiau išdžiūsta, net ir lietingais orais. Ūkininkams nereikia investuoti į grūdų džiovinimą“, – pabrėžė A.Gaidamavičius.

Nuodu vadinamas herbicidas, patekęs į žmogaus organizmą, naikina mikroflorą.

„Vokietijoje mokslininkai nustatė, kad ypač padaugėjo botulizmo atvejų, kai buvo pradėti naudoti genetiškai modifikuoti pašarai, užteršti “roundapu", – teigė A.Gaidamavičius.

Jis stebėjosi, kad lietuviški javai masiškai eksportuojami bioetanolio gamybai, o pašarams ūkininkai importuoja grūdus iš Brazilijos ar Paragvajaus, kur auginamos genetiškai modifikuotos kultūros.

Į lesalą pila aliejaus

Skuodo rajone įsikūrusio paukštyno darbuotojai neslepia, kad naudoja modifikuotos sojos pašarus.

„Tačiau mes ir patys gaminame pašarus. Mes vieninteliai iš nedaugelio, kurie į vištų pašarą pilame šalto spaudimo saulėgrąžų aliejaus. Jame yra daug vitaminų“, – tikino Ylakių paukštyno direktoriaus pavaduotoja L.Blaževičienė.

Aliejų įmonė spaudžia iš saulėgrąžų, atvežtų iš Slovėnijos, o grūdus, žirnius perka iš vietos ūkininkų.

„Ypač didelių kiaušinių mes net nededame į dėžutes, nes jie netelpa. Spėju, kad klaipėdiečiai nusipirko šių didelių kiaušinių, kuriuos padėjo jaunos vištos“, – aiškino paukštyno vedėja Jolanta Vindašienė.

Retas reiškinys

Paukštyno darbuotojos tikino, kad iš 2,5 tūkst. kiaušinių gali pasitaikyti apie 60 su dviem tryniais.

Ylakiuose kaip tik šiuo metu kiaušinius esą ėmė dėti net dviejų paukštidžių vištos, nes įmonė iš Čekijos atsigabeno daugiau jaunų vištų.

„Tai fiziologiniai dalykai: kol vištelė yra jauna – dvitrynių kiaušinių bus, o vėliau nepasitaikys, nes paukštis pasieks dėjimo piką. Jauna šeimininkė, kuri pirmą kartą gamina cepelinus, taip pat lipins nevienodus cepelinus – vienas bus didesnis, kitas – mažesnis“, – ramino paukštyno veterinarė Zina Barauskienė.

Veterinarė akcentavo, kad senos vištos padėtas itin didelis kiaušinis nebus dvitrynis, nes jame bus didesnė tik baltymo masė.

„Pasaulyje yra vištų, kurios dėtų didesnius kiaušinius, bet nėra tokių veislių, kurios dėtų dvitrynius kiaušinius. Tai nepriklauso nuo to, kuo paukštis lesinamas“, – tvirtino Z.Barauskienė.

Tačiau veterinarė pripažino, kad yra girdėjusi, jog ūkininkai naudoja „roundapą“ prieš nukuldami javus.

„Girdėjau apie tokius dalykus, tačiau man baisiau, kad tokie grūdai vartojami duonos gamybai. Juk visa tai mes suvalgysime. Viliuosi, kad vietos ūkininkai nenaudoja šių pesticidų, spėju, dėl kainos. Juk kiekvienas chemikalas kainuoja“, – pridūrė Z.Barauskienė.

Šiuo metu paukštyne laikoma apie 120 tūkst. paukščių. Ylakiuose pasitaiko net 80 g sveriančių kiaušinių.

Komentaras

Algimantas Želvys, Skuodo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas:

Nemanau, kad šiame paukštyne būtų kažkas neleistino. Juk visos naujovės, kurios buvo kuriamos Lietuvos paukštynuose, Ylakiuose buvo įgyvendinamos pirmiausia. Nes šis paukštynas – visų madų ir idėjų autorius. ES dar tik galvodavo, ką mums pritaikyti, o čia tai jau atsirasdavo. Prieš kelerius metus buvo kilęs skandalas, kad į paukščių pašarus galėjo būti patekę „roundape“ esančių medžiagų. Vietos ūkininkai mane įtikinėjo, kad „roundapas“ jiems yra per brangus. Kol nėra laboratorinių tyrimų, niekas negali patvirtinti, kad šių medžiagų yra pašaruose. Net patys stambiausi ūkininkai aiškino, kad chemizavimo lygis pas mus yra labai žemas. Palyginti su vokiečiais ar danais, lietuviai augalininkystėje naudoja tik 30 proc. chemijos.

Net Lietuvoje laukus išsinuomoję užsieniečiai dvigubai daugiau naudoja chemikalų. Juk visa tai yra labai brangu. Aš pats esu pastebėjęs, kad lietuvių ūkininkų žiemkenčiai guli, o Latvijoje, Liepojos regione danų auginami javai stovi gražūs. O todėl, kad jie yra nuolat purškiami. Ten augalo stiebas atrodo kaip medinis. Aš klausiau vietos ūkininkų, kodėl jų javai po kiekvienos liūties sugula? Ūkininkai sakė, kad danų laukuose šiaudo struktūra pasikeičia nuo chemijos. Negi chemikalų grūduose nelieka? Aišku, kad lieka.

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
Autoriai: Asta Aleksėjūnaitė
(6)
(0)
(5)

Komentarai (8)