Andrejus Gaidamavičius. Biokuro deginimas nepadidina anglies dioksido kiekio atmosferoje (4)
Kartais tenka girdėti nuomonių, kad biokuras yra taršus kuras, tačiau biokuro deginimas niekaip negali padidinti anglies dioksido koncentracijos atmosferoje, kadangi anglies apytakos rate dalyvauja dabartinė anglis, o ne fosilinė, kažkada užkonservuota giliai po žeme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Garsus lietuvių mokslininkas ir eruditas dr. Pranciškus Baltrus Šivickis jau prieš 70 metų užsiminė, kad prieš milijonus metų sukauptos ir dabar deginamos senovinės anglies atpalaidavimas į atmosferą po truputį grąžina mūsų planetą į tokias sąlygas, kai to anglies dvideginio ore buvo žymiai daugiau nei šiuo metu (P. B. Šivickis. „Gyvoji gamta ir mes“, 1940). Senovinė anglis iki industrializacijos laikų niekada žmonijos istorijoje nedalyvavo anglies apytakoje. Tas mūsų vis papildomas anglies kiekis ir dabar nėra visas augalų įsisavinamas, kadangi jie nėra prisitaikę įsisavinti jo daugiau nei Gamta numatė.
Taigi senovinė anglis kaupiasi atmosferoje su kiekvienu sudegintu naftos lašeliu. Dabartinė augalijos biomasė pūdama išskiria į atmosferą tiek pat anglies dioksido, kiek ir sudeginama, nes puvimas yra labai lėtas degimas. Todėl klimatui neturi įtakos, ar ta biomasė pati supus, ar mes ją sudeginsime ir panaudosime energijos gamybai. Kitas klausimas kaip tą senovinę anglį grąžinti ten, iš kur jį paimta – giliai po žeme. Dabartinės technologijos leidžia deginant kurą kaupti anglies dvideginį specialiose talpyklose, tik bereikia rasti vietą, kur jį palaidoti.
Mano požiūriu racionalesnis sprendimas būtų ilgaamžių medžių masinis veisimas ir esamų sengirių griežtas išsaugojimas. Yra medžių rūšių, kurios gali gyvuoti ir tūkstantį metų. Atmosferos anglis juose užkonservuojama celiuliozės pavidalu. Sodinti kokius beržus šiam tikslui neapsimoka, nes jie sukaupia anglį kokiems 100-150 metams ir po to pūdami vėl ją grąžina į atmosferą. Mūsų klimato sąlygomis geriausia sodinti ąžuolus ir dabar kasmet vykdomos tūkstantmečio ąžuolynų sodinimo akcijos turi labai svarbią potekstę. Jau 1420 metais senus ąžuolus Lietuvoje uždrausta kirsti, tarytum nujaučiant, kad saugoma kai kas daugiau nei tik medis – saugoma visa mūsų planeta Žemė.
Andrejus Gaidamavičius, Geologijos ir geografijos institutas, „Žalioji Lietuva"