Antradienį, t. y. kovo 12 d. iš NASA būstinės Vašingtone pranešta, kad marsaeigio „Curiosity“ tirtų uolienų sudėties rezultatai rodo, jog prieš milijonus metų sąlygos mikrobų lygio gyvybei tarpti Marse buvo pakankamai realios.

Mokslininkai nuosėdinės uolienos bandinyje, kurį praeitą mėnesį marsaeigis „Curiosity“ paėmė iš kažkada Geilo krateriu (Gale Crater) tekėjusios upės vagos grunto, aptiko sieros, azoto, vandenilio, deguonies, fosforo ir anglies – kelių iš svarbiausių gyvybei cheminių elementų.

NASA Marso tyrimo programos vyriausiasis mokslininkas Michael‘as Meyeris agentūros būstinėje Vašingtone kalbėjo: „Misijai buvo iškeltas uždavinys atsakyti į fundamentalų klausimą: ar Marse kada nors galėjo egzistuoti palankios sąlygos gyvybei? Iš to, ką mums ką tik pavyko sužinoti, galima atsakyti, jog taip.“

Marsaeigis tiriamąjį mėginį paėmė iš Jelounaifo įlankoje (Yellowknife Bay) esančios Johno Kleino uolos (pavadintos pagal vieno iš misijos komandos nario, mirusio 2011 metais, pavardę). Šį bandinį robotas-laboratorija išgręžė iš grunto vos už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kur 2012 metų rugsėjį buvo aptikęs kažką panašaus į labai seniai išdžiūvusios upės vagą ar nusekusio ežero dugną.

Grunto mėginio tyrimai buvo atlikti dviem marsaeigio laboratorijoje esančiais instrumentais: SAM (Sample Analysis at Mars) ir CheMin (Chemistry and Mineralogy). Tyrimų rezultatai rodo, kad Jelounaifo įlanka buvo senovinės upių sistemos galas arba periodiškai išdžiūvančio ežero dugnas, kur egzistavo bakterijoms gyventi palankios sąlygos. Uoliena sudaryta iš smulkiagrūdžio argilito, kuriame yra molio priemaišų, sulfatinių mineralų ir kitų cheminių medžiagų. Ši senovinė drėgnumu pasižyminti terpė, priešingai nei kai kurių kitų Marso vietovių terpės, nebuvo nei labai smarkiai oksiduojanti, nei rūgšti ar itin druskinga.

 Ankstesnių NASA misijų metu buvo rasta įrodymų, jog Marse kažkada būta druskingo, rūgštaus vandens, tačiau tokioje agresyvioje aplinkoje Žemės tipo organizmai vargu ar galėtų išgyventi. „Curiosity“ paimto bandinio cheminė analizė davė visai kitokį rezultatą: pasirodo, prieš keletą milijardų metų, Johno Kleino uolos formavimosi laikais, šioje vietovėje tyvuliavęs vanduo toms mikrobų rūšims, kokios šiuo metu aptinkamos Žemėje, būtų kuo puikiausiai tikęs.

Mokslininkai teigia buvę nustebinti bandinyje aptiktų cheminių medžiagų mišinio, kurį sudaro ir oksiduotos, ir neoksiduotos jų formos. Tokios medžiagos ankstyviesiems mikrobams buvo visiškai tinkamas energijos šaltinis. Dalinę medžiagų oksidaciją rodė gręžiant gautų uolienos trupinių spalva, kuri buvo ne raudona, bet pilka.

Pagal dabartinį planą Jelounaifo įlanką „Curiosity“ turėtų tyrinėti dar keletą savaičių ar mėnesių, o paskui pajudėti už dešimties kilometrų esančio didžiulio Šarpo kalno (Mount Sharp, arba Aeolis Mons) link. Čia, kalno daugiasluoksnėse uolienose, jis stengsis atrasti papildomų gyvybės įrodymų: įvairių užslėptų organinių anglies junginių.

Komentarai (0)