Didžiojo sprogimo aidas žada „egzotiškąją fiziką“ (0)
Europos kosmoso agentūros Maxo Plancko kosminiu teleskopu tyrimus vykdantys mokslininkai paskelbė patį tiksliausią iki šiol Visatos reliktinio spinduliavimo, kurio šaltiniu, manoma, tapo Didysis sprogimas, temperatūrinį žemėlapį. Jame aptiktos anomalijos gali tapti „naujos fizikos“ pradžia, skelbia „Space.com“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Reliktinis spinduliavimas – tai kosminė elektromagnetinė foninė spinduliuotė, iš visų pusių sklindanti kosmine erdve. Šis 1,9 mm ilgio mikrobangų fonas, nesusijęs su jokiais dangaus kūnais ir mokslui žinomais fizikiniais procesais, smelkia visą Visatą ir, manoma, yra jai pradžią davusio Didžiojo sprogimo aidas. Reliktinis spinduliavimas mokslininkų manymu prasidėjo vos po 380 000 metų po Didžiojo sprogimo.
Naudojant M. Plancko kosminį teleskopą buvo sudarytas itin tikslus šio reliktinio spinduliavimo žemėlapis, kuriame užfiksuotos pačios mažiausios šios foninės spinduliuotės temperatūrinės variacijos, sakoma pranešime. Iš esmės naujausieji duomenys atitinka vyraujančias kosmologijos idėjas apie tai, kaip atsirado ir formavosi Visata, sakoma pranešime.
Visatos plėtimosi teorija remiasi prielaida, kad po Didžiojo sprogimo iš vieno itin didelio tankio ir temperatūros taško atsiradusi Visata tapo sparčiai besiplečiančiu karštos plazmo kamuoliu. Jo dydis padvigubėdavo kas 10-35 sekundės. Tačiau pagal mokslininkų pasiūlytą Visatos plėtimosi modelį šis rutulys vienodai plėtėsi visomis kryptimis, sakoma pranešime. Būtent čia ir iškyla prieštaravimas: naujausi M. Placko teleskopu atlikti matavimai rodo, kad tikrovėje viskas buvo kiek kitaip.
„Vienas iš plėtimosi teorijos ypatumų yra teiginys, kad plėtimasis vyko ne kuria nors pagrindine kryptimi, visose Visatos dalyse jis buvo daugiau ar mažiau tolygus. Bet jei pažvelgtume į amplitudes, iškart galima pastebėti, kad viena Visatos pusė atrodo kitaip nei kita“, – komentuodamas naujausio tyrimo rezultataus sakė Johno Hopkinso universiteto (JAV) astrofizikas Marcas Kamionkowskis.
Pasak jo, reliktinio Visatos spinduliavimo temperatūros variacijos yra skirtingo dydžio ir formos Plancko teleskopui žvelgiant į vietą kosminės erdvės pusę ir į kitą. Tačiau yra ir kitų anomalijų. Variacijų pobūdis skiriasi nagrinėjant jas dideliu ir mažu mastu, be to, mokslininkai pastebėjo keletą santykinai didelių sričių, kurios žemėlapyje atrodo kaip keistos šaltos dėmės. Pagrindiniame Visatos plėtimosi modelyje tokios sritys nenumatytos.
M. Plancko kosminio teleskopo tyrimų programos mokslininko Charleso Lawrence'o iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje teigimu, šie duomenys atskleidė kelis ypatumus, kurie yra netikėti ir „labai labai intriguojantys“. Mokslininkas tikisi, kad ieškant šių anomalijų paaiškinimo galbūt pavyks rasti atsakymus į kai kuriuos astrofizikams sunkiausius klausimus.
Skelbiama, kad aptikti reliktinio spinduliavimo žemėlapio nuokrypiai nuo prognozuoto modelio nekelia mokslininkų susirūpinimo: priešingai, naujausi matavimai esą patvirtina Visatos plėtimosi teorijos pagrįstumą. Šie rezultatai, manoma, padės aiškintis tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos paslaptis.
Naujausi matavimai leido patikslinti Visatos amžių ir plėtimosi spartą. M. Plancko kosminio teleskopo tyrimų programos mokslininkų teigimu, mūsų Visatai yra 13,8 milijardų metų, o ji plečiasi 67,15 km (s·Mpc) greičiu. Tai vadinamoji Hubble'o konstanta. Skebiama, kad naujoji jos skaitinė išraiška yra žymiai mažesnė, nei reikšmės, gautos kitais astronominiais stebėjimais.
Pasak tyrėjų, tai vienas labiausiai intriguojančių naujojo tyrimo rezultatų, nes skirtingų Visatos plėtimosi matavimų būdų duomenys nesutampa. Tai esą gali liudyti apie egzistuojančių modelių trūkumus arba dar nežinomus fizikos reiškinius. Mokslininkai mano, kad šių ir kitų anomalijų, aptiktų Plancko kosminio teleskopo matavimuose, pagrindu gali būti suformuluotos dar radikalesnės prielaidos, pavyzdžiui, siejams su multivisatomis ar įvairiomis visatomis, susidariusiomis dėl netolygaus pirminės Visatos plėtimosi.
