Stephenas Hawkingas: „Jei Dievas sukūrė visatą, ką jis veikė iki tol?“

„Jei Dievas sukūrė visatą, ką jis veikė iki tol?“ Gal kure intelekta? Jei as buciau dievas ir kurciau toki dalyka kaip intelektas, tai viena is testu tikrai padaryciau toki: Patalpinciau i simuliacine aplinka, pavadinkim rojum, ir sakyciau, galit valgyt ka norit, tik nevalgykite nuo to medzio, nes mirsite ar pateksit i pragara. Tos intelekto versijos kurios paragautu nuo medzio, testa islaikytu.

...arba kūrėjo, kuriam būtų galima pasiskųsti dėl trūkumų ir kreiptis dėl garantinio

Gerbiamas Fobai, savo komentare Tr. 05 01, 2013 21:41 tik dar kartą patvirtinai, savo elgesio modelį, kurį aprašiau: Tr. 05 01, 2013 18:18. Iš tavo komentaro supratau, tu skaitai, bet nesupranti. Nes nei pritari nei neigi pateiktus paaiškinimus, o užduodi kitus klausimus išsirinkęs, ir ne, iš komentaro frazes. Tai tu manai, kad tikintieji privalo klausyti tik rabino ar popiežiaus. Tikintis klauso ir tiki tik Dievu. Tu pasidomėk apie karus, žudynes atidžiau. Dėl ko taip vyksta: priežastis ir asmenis. Manau, po to neuždavinėsi tokių klausimų. Apie tavo manymu neatitikimus biblijoje. Atsakiau seniausiai; rašiau apie hierarchija įstatymų, ir supratimą kam ir kada parašytas įsakymas. Paprastai kalbant vaiką greičiau išmokysi daugybos, jei jis mokės sudėtį. Negali nupjauti pagrindinės medžio šakos ir tikėtis, jog ji neš vaisių. Kvaila tikėtis atstatyti DB „nulėkus" keletam bylų, be atsarginės kopijos. Taip dėl žiogų klydau, pavyzdžius ėmiau pirmus pasitaikiusius. Ir tau ir man žiogus valgyt leidžiama. Skanaus!!!

Martech, taip, diskusiją jau baigėme, bet vieno faktiškai neteisingo tavo teiginio praleisti negaliu. , 1750 - apie keturis, o po II pasaulinio - nulis. Gyveni iliuzijų pasaulyje martech. Taip laikaisi įsikibęs savo iškreiptos pasaulėžiūros, kad jokie faktai negali jos pakeisti.

Pasikartosiu. Problema tame, kad apie dievus girdėjau iš tų pačių žmonių, kitų duomenų apie dievus nėra. Kas paneigs, kad dievo taisyklės lygu žmonių taisyklės, o dievą sukūrė žmogus iš baimės ir nežinojimo. Gal todėl senąjame testamente dievas toks piktas. Vėliau naująjame testamente kai aplinka tampa labiau pažįstama, o tuo pačiu draugiškesnė dievas jau atleidžiantis.

Kokie gi dalykai patvirtina Biblijos buvimą kokio nors dievo žodžiu? Kuo Iliada bloga kaip "Dievo Žodis"?

Citata: "Taip per jų nuodėmę visi tapo nuodėmingi ir nei vieno nekalto nebėra. Todėl Jėzus buvo pradėtas iš Šventosios Dvasios ir buvo, yra, bus tobulas, be nuodėmės Dievo akyse." Tikėti tokiais paistalais... Nenuostabu, kodėl gyvenam taikesniame pasaulyje, nes jeigu tokių būtų dauguma, čia būtų vien karai. Vien už šituos savo žodžius turėčiau bijot dėl savo gyvybės. Dar norėjau pridurti, kam pradėti reikėjo, galėjo tas Jėzus nusileist ant žemės "cielas" kam ta vaikystė, augti ir tt. Ai nors ką čia varginuosi. Esmė ta, kad sunkiausia yra, kai šios temos liečia šeimoje garbaus amžiaus žmones ir privalai būti santūrus, nesiginčyti ir klausyti, ypač visokie žegnojimaisi per Kūčias, Velykas ir tt. Privalai ir viskas.

Manau internetas išsprendžia šią problemą. Man nesvarbu, tau 15 ar 65, aš tave vertinsiu pagal tavo žodžius ir jų pagrindimą, ne pagal tai, kiek tu "pagarbos" "nusipelnei". Man nereikia tave įžeidinėti, nes aš nejaučiu pavojaus iš tavęs, bet tuo pačiu aš rėžiu ką manau tiesiai šviesiai. Ir aš nesu kažkoks beveidis, nes saugau savo nicką. Visa, kas mane pažįsta, jau 10 metų žino, kas tas Fobus.

Dievas yra geras teikiantis gėrį, leidžiantis saulei tekėti geriems ir blogiems, mylintis visus vienodai stipriai, ir nesvarbu, ar žmogus Juo tiki, ar ne, Jo meilė žmogaus atžvilgiu nesikeičia. Žmogui atrodo, kad Dievo nėra, arba Jis yra kažkur, nepasiekiamas ir paslaptingas, bet viskas yra daug paprasčiau - Dievas yra visur. Mes esame Jo centre. Kaip ta žuvis, plaukiojanti vandenyne, užduodame klausimą - o kas yra vandenynas? Kaip Jį surasti? Pasirodo, kad visą laiką buvau ir esu jame. O surasti ir pažinti galiu tyrinėdamas Dievo kūrinius, Jo išraiškas materialiame pasaulyje. Koks tobulas ir įvairus pasaulis! Galiu sakyti, kad viskas veikia pagal griežtus dėsnius, kuriuos atrado garsūs mokslininkai. Bet ar tie dėsniai neegzistavo iki tol, iki buvo atrasti? O kas tada sukūrė pačius dėsnius, iš kur atsirado tvarka, pagal kurią turime šiandieninį pasaulį? Ar nesame tapę savo paties proto įkaitais, ar leidžiame sau pažiūrėti už didžiojo sprogimo ribų, už materialumo, pabandyti įžvelgti Dievišką planą prieš atsirandant materijai ir po mirties? Jei esu Dievo centre, tai nejaugi mirus fiziškai šitam ląstelių rinkiniui, viskas baigiasi? Kas turi pakankamai mokslinių žinių, manau, gali paliudyti, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tik materija keičia formą ir virsmas tęsiasi. Materija tai informacija. Mes šiuo metu esame apriboti 5 jutimo organais (nepaisant teleskopų/mikroskopų ir kitų įrenginių, nesuteikiančių mums papildomo pažinimo išskyrus jautrumą tiems patiems 5 jutimo organams), todėl informacijai pakeitus formą į mūsų jutimo organams neapčiuopiamą, mes to niekaip nejusime. Gali čia pat būti ištisi aukštesnės formos pasauliai, o mes jų net neturėsime galimybės pažinti, patys nepasikeitę į atitinkamą būvį, kuriame kaip šią realybę suvokiame, suvoksime kitą realybę su naujais jutimo organais. Ir tam net nebūtina "mėsa". Ir į tai esame vedami, į aukštesnįjį pažinimą keičiantis pagal Dieviškąsias savybes, ir pagal savybių atitikmenį atsiveria nauja realybė. Kaip Kristus, būdamas nekaltas, prisiėmė pasaulio nuodėmes ir buvo nukryžiuotas, ištarė "atlikta" ir atidavė savo dvasią į Tėvo rankas - pakeitė savo formą į aukštesnę. Galima pasvajoti, kaip pasaulis atrodo iš kitos būsenos. Arba galima pačiam patikrinti, ir ant kryžiaus lipti nereikės, nes Kristus paliko gerąją naujieną "esu kelias, tiesa ir gyvenimas" ir Jn 14, 1–6 „Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“. Jėzus nutiesė kelią ir suteikė galimybę kiekvienam, žydui ir ne žydui, išsilavinusiam ir ne, per gailestingumą, meilę ir gerumą sutapus su juo pagal savybių atitikmenį pereiti į naują gyvenimą. Geroji žinia apie tai ir skelbia. Lieka vienintelis klausimas, ar aš to noriu.

per kažkokį programinį interfeisą" Tai nurodymai ar laisvė? Nes gali būti tik viena arba kita. Jei gali rinktis, tai tik pasiūlymas. Jei ne, tai kokia čia laisvė? Ir dar, jei aš tikiu religija, ir nenoriu atsidurti dievo nemalonėje, aš kitaip nei jis pasakė ir negaliu elgtis. Bet kur tau įrodysi tikintiesiems tokius prieštaravimus... Juk tokius kryžiaus kelius nueinate stengdamiesi visa tai racionalizuoti.

Dar vienas prieštaravimų pavyzdys. Tai kaip čia išeina? Visa, kas gera pasaulyje - garbė priklauso dievui. Net jei aš darau gerus darbus, bet netikiu. Vis tiek, juk "Dievas yra visur. Mes esame Jo centre." Kad ir ką aš bedaryčiau gero, tai dievo nuopelnas. O kaip dėl blogio? Štai prieš dvi dienas Indijoje mirė išprievartauta 5 metų mergaitė (va tau ir tobulas pasaulis. O gal tu tai laikai tobulybe? Mūsų standartai tada labai skirtingi..). Ne, ne dievo kaltė: "Jėzus nutiesė kelią ir suteikė galimybę kiekvienam. <...> Lieka vienintelis klausimas, ar aš to noriu" Arba dievas galiausiai už viską atsakingas, arba ne - mes atsakingi už savo veiksmus. Nes tai vėl, viena arba kita. Kaip jūs sugebate užmerkti akis prieš tai?!?

Marš visi į bažnyčią užuot čia piktžodžiavę. Edit: manęs ten neįleidžia, per daug nuodėmių.

Ai, dar patiko kaip Adom net nesistengė reaguoti į kitų komentarus. Jei jau pradėti, tai go full retard...

Pavydžiu tau kantrybės Fobus. Bet manau, kad visą šią diskusiją galima būtų apibendrinti viena citata: "If you could reason wth religious people there would be no religious people"

Dievas kai tam tikros šaraškino kontoras vadovas, kai darbininkai dirba gerai, jis visą šlovę priskiria sau, o kai kas negerai, tai kalti darbininkai (tas juokingas žodis - šetonas). Skaitant adom komentarą, prisiminiau tą gėjišką kunigų intonaciją...