Stephenas Hawkingas: „Jei Dievas sukūrė visatą, ką jis veikė iki tol?“ (313)
Vienas žinomiausių pasaulio mokslininkų Stephenas Hawkingas praėjusią savaitę vykusioje paskaitoje dar sykį pakartojo esąs įsitikinęs, kad mūsų visata buvo sukurta be dieviškojo įsikišimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kalifornijos technologijų institute susirinkusią minią žmonių mokslininkas ragino nustoti ieškojus religinių paaiškinimų fizikos klausimams. „Jei Dievas sukūrė visatą, ką jis veikė iki tol? Ar jis ruošė pragarą žmonėms, kurie klausinėja tokių klausimų?“ – ironizavo S. Hawkingas.
Jis trumpai apžvelgė pagrindines kosmologijos teorijas, kuriomis aiškinamas visatos atsiradimas ir pati egzistencija.
Kalbėdamas apie Fredo Hoyle'o ir Thomaso Goldo teoriją (jie kelia hipotezę, kad nėra nei pradžios nei pabaigos, o galaktikos formuojasi nuolat iš spontaniškai atsiradusios materijos), S. Hawkingas pareiškė, kad jai prieštarauja kosmoso teleskopų ir kitų įrenginių stebėjimai.
Mokslininkas pastebėjo, kad dar prieš kelis dešimtmečius kartu su fiziku Rogeriu Penrose'u įrodė, jog visatai susitraukus, ji negali „atšokti“. Anot jo, visata prasidėjo nuo kolapsaro ir Didysis sprogimas įvyko tik vieną kartą. Visatos amžius (šiuo metu manoma, kad jai yra apie 13,8 mlrd. metų) patvirtina šį modelį, nes stebimų galaktikų skaičius ir amžius sutampa su bendra schema.
Paskaitos pabaigoje S. Hawkingas aptarė vadinamąją „M teoriją“ (fizikos teoriją, kuri sujungia ir apibendrina penkias superstygų teorijas). Mokslininko teigimu, ši teorija bene teisingiausiai apibūdina jo pastebėjimus.
„M teorijoje“ postuluojama, kad daugybė visatų susikuria iš nieko, su daugybe galimų istorijų ir egzistencijos būsenų. Tik keliose šių būsenų gali egzistuoti gyvybė ir dar retesniais atvejais susiformuoti kažkas panašaus į žmoniją. S. Hawkingas užsiminė, kad jaučiasi labai laimingas, jog jam pasisekė gyventi būtent šioje egzistencijos būsenoje.
Tuo pačiu jis ragino tęsti kosminės erdvės tyrinėjimus. „Mes turime toliau tyrinėti kosmosą vardan žmonijos ateities. Nemanau, kad galėsime išgyventi dar tūkstantį metų neištrūkę iš šios trapios planetos“, – nurodė mokslininkas.